Kas yra “fagforening” arba Daniškosios profsąjungos
Net 80 procentų danų yra vienos ar kitos profsąjungos nariai. Šios organizacijos savo nariams teikia platų spektrą paslaugų, tačiau pagrindinis jų tikslas yra apsaugoti ir ginti savo klientų interesus santykiuose su darbdaviu. Jeigu darbuotojas netenka savo darbo, profsąjunga užtikrina, kad būtų laikomasi visų atleidimo procese numatytų įstatymų užtikrinant, kad bus išmokėtos išeitinės kompensacijos, atostoginiai, pensija ir garantuotos visos kitos atleistam darbuotojui priklausančios teisės bei lengvatos. Pasirašant naują darbo sutartį, galima pasikonsultuoti dėl jos atitikimo įstatyminėms nuostatoms ir darbuotojo interesams.
Jeigu profsąjungos narys yra bedarbis, jam yra teikiamos konsultacijos, padedančios susirasti darbą, gali būti pasiūlyti kvalifikacijos kėlimo kursai pagal pasirinktą programą arba papildomi danų kalbos kursai, kvalifikuoti ekspertai padeda susikurti kokybiškus CV. Taip pat per profsąjungas yra tvarkomos nedarbo pašalpos išmokėjimas (“A-kasse”), tačiau šio tipo pašalpa yra mokama tik po to, kai narys vienerius metus moka įmokas į šį fondą dirbdamas pilnu etatu. Kita galimybė iš šio fondo gauti išmokas yra pabaigiant bent 2 metus trunkančius mokslus ir gaunant AP lygio mokslų baigimo diplomą. Šiuo atveju nereikalaujama iš pradžių pradirbti vienerius metus mokant įmokas.
Darbdavių požiūris į profsąjungas
Darbdavių požiūris labai priklauso nuo darbdavio sudaromų darbo sąlygų. Ne paslaptis, kad nemažai Danijoje dirbančių lietuvių yra įsidarbinę firmose, kurios priorituoja pigią darbo jėgą. Darbdaviai, bandydami maksimaliai optimizuoti savo kaštus, ieško įvairių būdų sutaupyti. Dažnai šitie taupymai pasireiškia algų išmokėjimu vokeliuose, nesumokėtais atostoginiais ir pensijom, netaikomais papildomais tarifais už viršvalandžius, darbą naktimis, savaitgaliais arba švenčių dienomis. Tai ir tampa dažniausia darbuotojo ir darbdavio konflikto priežastimi.
Šie tarifai ir skolos yra lengvai apskaičiuojamos, jeigu galima dokumentuoti pradirbtą laiką pagal algalapius arba asmeninius užrašus, kurie parodo darbuotojo faktiškai pradirbtą darbo valandų skaičių. Jeigu darbdavys negali paneigti darbuotojų užrašų autentiškumo to pakanka, kad profsąjunga pareikalautų kompensuoti neišmokėtą sumą.
Profsąjungos turi savo teisininkų komandas, kurios dirba išskirtinai su šio pobūdžio ieškiniais, dėl to yra sukaupusios didelę patirtį šioje srityje. Kai profsąjungos narys pateikia visus reikiamus dokumentus, pagal kuriuos yra paskaičiuojama neišmokėta suma, dažniausiai kreipiamasi tiesiogiai į darbdavį su reikalavimu paaiškinti susidariusią situaciją ir atvykti į susitikimą su teisininkų komanda. Darbdaviai dažniausiai delsia atsakyti arba išviso nereaguoja į tokį kreipimąsi, tokiais atvejais konfliktas sprendžiamas per teismą.
Jeigu firma yra nedidelė, dažna darbdavių taktika būna bankroto paskelbimas, turtą ir klientus pervedant į kitą firmą, kuri turi panašų pavadinimą ir atlieka identišką veiklą. Tačiau jeigu firma yra didesnė ir bankroto kaštai yra dideli, dažnai darbdaviai pasirenka sumokėti trūkstamą sumą darbuotojui su viltimi, kad reikalą tokiu būdu galima greitai “užglostyti” ir, kad kiti dirbantys darbuotojai nesužinos apie išmokėtas kompensacijas bei nesiims panašių veiksmų.
Reikėtų paminėti, kad kiekvienas darbuotojas, pasirašydamas darbo sutartį, sutinka su pateiktomis sąlygomis, dėl to reikia labai gerai įsigilinti į sutarties punktus ir pasikonsultuoti su ekspertais, nes kitu atveju, kilus konfliktui su darbdaviu, profsąjungų galimybės apginti savo klientą gali būti ribotos.
Firmos bankrotas
Firmos bankroto atveju Danijoje yra sukurtas “Lønmodtagernes Garantifond (LG)“, šio fondo funkcija yra užtikrinti, kad firmai paskelbus bankrotą, jos darbuotojai vis tiek gautų savo uždirbtus pinigus. Kompensavimo procesas vyksta pagal tam tikras taisykles ir sąlygas, pavyzdžiui kompensacijos suma negali viršyti 160.000 kr. Šis fondas taip pat kompensuoja neišmokėtus atostoginius bankroto atveju. LG dirba bylų eiliškumo principu, todėl nuo kreipimosi į fondą iki atsakymo gavimo gali praeiti iki 35 dienų. Po sprendimo priėmimo apmokėjimai yra įvykdomi per 3 – 5 dienas į asmeninę NemKonto sąskaitą arba tiesiogiai profsąjungai, jeigu ji yra įgaliota tvarkyti darbuotojo reikalus.
Kaip išsirinkti tinkamą profsąjungą?
Visų pirmą reikėtų atkreipti dėmesį į kainą ir profsąjungos dydį. Danijoje yra nišinių profsąjungų, kurios dirba su specifiniais sektoriais, tačiau yra geriau rinktis vieną iš didžiųjų profsąjungų, nes jos turi žymiai didesnį klientų aptarnavimo ofisų tinklą, daugiau patirties dirbant su užsieniečiais bei jų specifinėmis problemomis. Didžiosios profsąjungos taip pat konkuruoja tarpusavyje siūlydamos patraukliausią kainos ir kokybės santykį. Papildomai yra taikomi skirtingi paketai, kur išsirinkus brangiausią yra suteikiamos nemokamos konsultacijos su advokatais, nemokami kursai ir apmokymai, galimybė gauti nuolaidas kitiems produktams ir t.t. Tikrai rekomenduojame investuoti šiek tiek laiko ir pasižiūrėti šiuo metu teikiamus pasiūlymus. Verta paminėti ir tai, kad narystės profsąjungoje ir “A-kasse” įmokoms yra taikoma mokestinė nuolaida, tai reiškia, kad automatiškai išauga neapmokestinamas minimumas, prilygstantis visų metinių įmokų dydžiui (iki 6.000 kr. per metus). Pildant savo metinę mokesčių deklaraciją atkreipkite dėmesį, ar ši suma yra įrašyta į 429 arba 458 laukelius.
Vienas iš portalų, kuriame išvardintos kainos:
http://www.billige-fagforeninger.dk/
(Jau greitai pateiksime daugiau naudingos informacijos kituose mūsų “Gyvenimas Danijoje” sekcijose, norėdami būti apie tai informuoti, sekite mums Facebooke)
