Danijos laivybos kompanija „A.P. Moller-Maersk” prieš keletą savaičių pranešė parduodanti savo naftos ir dujų padalinį Prancūzijos energetikos milžinei „Total S.A.” 7,45 milijardų dolerių vertės sandoris, planuojama, bus užbaigtas 2018-aisiais, sulaukus reguliuotojo patvirtinimo. Dėl pastarųjų naftos ir dujų atskyrimų Danijos ekonomika tapo nepriklausoma nuo tiesioginių pajamų iš naftos ir dujų.
„Maersk” Šiaurės jūroje naftą ir dujas išgauna nuo 1962-ųjų. Kompanijos naftos ir dujų padalinių atskyrimas atspindį naująją strategiją, paskelbtą praėjusį rudenį, kuri vėl koncentruojasi į laivybą, kad sukurtų „sudėtinę transporto ir logistikos kompaniją”.
Sandoris taip pat apima tai, kad Danija taps regioniniu „Total S.A.” operacijų Norvegijoje, Nyderlanduose ir Danijoje centru.
„Maersk” žingsnį atskirti naftos verslą sveikino vyriausybė ir profsąjungos. Tačiau viskas nėra taip aišku kaip gali skambėti: „Total S.A.” sumokės „Maersk” 4,95 milijardo dolerių savo pačių akcijomis (3,8 procentus kompanijos akcijų) ir prisiims apie 2,5 milijardo dolerių skolą, kas reiškia, kad „Maersk” išliks netiesiogiai veikiama naftos pajamų.
Prieš daugiau nei tris mėnesius kita Danijos energetikos milžinė „Dong Energy” pardavė Šiaurės jūroje esančią naftos ir dujų gavybos bazę Vokietijoje įsikūrusiai „based Ineos”.
Per pastaruosius dešimt metų „Dong Energy” vėjo jėgainių dalis išaugo nuo 16 iki 75 procentų. Kompanija tapo didžiausia pasaulio vėjo jėgainių operatore. Dar daugiau, kompanija teigia nuo 2016-ųjų iki 2020-ųjų didinsianti vėjo energijos pajėgumus dar intensyviau nei per pastaruosius 25-erius metus.
Kaip ir „Maersk”, „Dong Energy” gali finansuoti dalį atsinaujinančios energijos dėl naftos atskyrimo.
Dėl šių sandorių Danija atsidūrė kiek ironiškoje situacijoje: nafta ir dujos yra svarbus pajamų šaltinis, galintis finansuoti perėjimą prie „žaliosios” energijos.
„Kuo daugiau pinigų bus uždirbama Šiaurės jūroje, tuo daugiau jų galėsime skirti perėjimui prie atsinaujinančios energetikos”, – „Bloomberg New Energy Finance (BNEF)” sakė Danijos energetikos ministras Larsas Christianas Lilleholtas.
Kaip bebūtų, didysis sandoris žymi svarbu Danijos etapą. Turint omenyje, kad „Maersk Oil” buvo paskutinė didžioji šalies naftos kompanija, dabar šalis atsikratė penkis dešimtmečius trukusios priklausomybės nuo naftos ir dujų pajamų. Statistika rodo, kad naftos ir dujų pajamos sumažėjo nuo 1,4 procento BVP 2012-aisiais iki beveik 0,2 procento šiemet. Tai tikrai nėra nereikšminga šaliai, kuri dar visai neseniai buvo antroji pagal dydį naftos gamintoja ES.
Danija, neseniai tapusi geriausia atsinaujinančios energijos srityje, dabar daugiau nei 40 procentų elektros energijos išgauna iš atsinaujinančių šaltinių ir ši dalis yra linkusi augti.
Parengta pagal „Business Insider Nordic”.
