Kas penkta į Daniją atvykstanti namų šeimininkė, padedanti vesti namų ūkį šeimoms, yra priversta įdarbinimo agentūroms gimtinėje mokėti stambias sumas ir į šalį atvyksta su didelėmis skolomis, skelbia radijo stoties „Radio24syv” atlikta apklausa.
Apklausa, kurios metu buvo apklausta 116 namų šeimininkių, atskleidė, kad tokios moterys įpratai įdarbinimo agentūroms turi sumokėti vidutiniškai šešis tūkstančius kronų, kad joms būtų suteikta galimybė atvykti į Daniją, tačiau per mėnesį už 30-ies valandų darbą jos tegauna apie 4050 kronų.
„Kadangi namų šeimininkės į Daniją atvyksta jau turėdamos didelių skolų, jos yra priverstos daug ir sunkiai dirbti”, – Helle Stenum, migracijos tyrėja, dirbanti Roskildės universitete, teigė radijo stočiai „Radio24syv”.
„Dėl tokios padėties moterys yra tik dar labiau motyvuotos gyventi su darbdavių šeimomis, kad galėtų pasitaikius progai kuo daugiau užsidirbti. Joms nėra svarbu, kad galbūt yra priverstos gyventi šaltame rūsyje, ar kad dirba daug daugiau negu turėtų”.
Apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad 43 procentai moterų dirba daugiau nei 30 valandų per savaitę ir kad įdarbinimo agentūros joms suteikia daug nerealių pažadų – pavyzdžiui, galimybę baigus dirbti namų šeimininke likti Danijoje mokytis ar dirbti, nors Danijos namų šeimininkės viza to neleidžia.
Kita didelių skolų turėjimo pasekmė tokioms moterims yra ta, kad dauguma susiranda antrą (dažniausiai nelegalų) darbą, jog galėtų užsidirbti daugiau pinigų, tą daryti jas skatina daryti įdarbinimo agentūros gimtinėje.
„Ši darbo niša yra itin trapi, kadangi Danijos valdžios organai negali kontroliuoti to, ar namų šeimininkė sumokėjo tarpininkui ar įdarbinimo agentūrai prieš atvykdama į Daniją, ar ne”, – teigė H. Stenum.
Parengta pagal The Copenhagen Post
