Saugumo ministras Claus Hjort Frederiksen perspėjo, kad Danija susiduria su ,,labai rimtu ir gąsdinančiu pavojumi“ iš Rusijos.
,, Reikia neslėpti fakto, kad Danijoje visi susiduriame su vienokia ar kitokia grėsme. Mums reikia imtis priemonių“ – sakė ministras interviu su dienraščiu Berlingske.
Frederiksen iš dalies reagavo į nacionalinę rizikos vertinimo ataskaitą, išleistą Danijos Saugumo žvalgybos tarnybos (Forsvarets Efterretningstjeneste) praeitą mėnesį. Politikas sakėsi sunerimęs dėl paskutinių pokalbių su JAV saugumo sekretoriatu ir keliais užsienio ambasadoriais.
Danijos saugumo ministras sakė esąs susirūpinęs dėl galimos grėsmės iš Rusijos, kuri gali kelti ir fizinius ir virtualius pavojus.
,,Galime patvirtinti, kad Rusai dabar montuoja naujas raketas Kaliningrado srityje. Šios raketos gali pasiekti ir Kopenhagą. Tai, žinoma, milžiniška grėsmė” – sakė ministras.
Frederiksen įsitikinęs, kad Danijos kryptimi tikriausiai bus vykdomos kibernetinės atakos iš kelių pusių, rimčiausia grėsmė greičiausiai ateis iš Rusijos valstybės remiamų grupuočių. Politikas baiminasi, kad Danija gali susidurti su koordinuotomis Rusijos pastangomis ,,įsivelti į mūsų demokratinius procesus” tuo pačiu būdu kaip Rusijos hakeriai, pasak gandų, galėjo padaryti įtaką ir JAV prezidento rinkimams.
Politikas taip pat pastebi, kad Rusijos bandymas kištis į Danijos žmonių gyvenimą gali būti rimtesnis nei ,,bandymas skleisti pyktį ir kurti nesaugumo jausmą tarp piliečių”.
,,Rusijos valstybės remiamos hakerių grupuotės yra pasirengę pulti ligonines, infrastruktūras ir elektros tiekimą įsilauždami į kompiuterių sistemas, kurdami chaosą ir sveikatos sistemoms” – susirūpinimą išreiškė politikas.
Frederiksen mano, kad Danijai reikia reaguoti į galimą grėsmę didinant kariuomenę, ypač atsižvelgiant į pastebėjimus, išreikštus ateinančio JAV prezidento Donaldo Trumpo. Savo rinkimų kampanijos metu verslininkas ir politikas sakė, kad Jungtinės tautos turėtų vykdyti NATO išlaidų reikalavimus, jei jos tikisi pasikliauti JAV bendradarbiavimu.
Nato Danijai yra numatyta išleisti po du procentus nuo kiekvieno gyventojo BVP, bet valstybės skaičiai kol kas tokių reikalavimų neatitinka. Pasak NATO skaičių, Danija dabar išnaudoja 1.17 procentų savo BVP gynybai.
Saugumo ministras Berlingske dienraščiui sakė, siūlysiantis padidinti išlaidas karinėms reikmėms, bet pakelti išlaidas iki dvejų BVP procentų nėra realu.
,,Reikia sudaryti naują ekonominį planą, bet aš nebeesu finansų ministras, tad skaičių nežinau. Manau, kad mums reikia kurti supratimą tarp Danijos gyventojų, kad dabar susiduriame su labai labai konkrečia grėsme, kurios paprasčiausiai negalime ignoruoti” – sakė ministras.
