Lietuvos Naujienos

Prezidentė kviečia emigrantus namo: „Grįžta vis daugiau ir daugiau“

Dar prieš ketverius metus sakiusi, kad dirbtinėmis priemonėmis norinčių išvykti sulaikyti, o emigrantų sugrąžinti neįmanoma, dabar prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė, kad laikas pakviesti lietuvius emigrantus sugrįžti į Lietuvą ir pradeda iniciatyvą „Rinkis Lietuvą“.

Pirmiausia, anot prezidentės būtina užtikrinti, kad norintys sugrįžti išvykusieji gautų visą reikiamą informaciją. Migracijos informacijos centro kampanijoje „Renkuosi Lietuvą“ šiuo metu tedirba trys asmenys ir jie negali atsakyti į visus grįžtantiems kylančius klausimus. Vien šiemet suteikta apie 400 konsultacijų – beveik dvigubai nei pernai. Taip pat „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“, gali padėti verslą Lietuvoje norintiems kurti sugrįžtantiems emigrantams, o programa „Kurk Lietuvai“ padeda įsitvirtinti valstybės tarnyboje norintiems sugrįžusiems. Tačiau to, pasak prezidentės nepakanka. Anot jos, reikia daugiau informacijos ir pagalbos. „Išties ir važinėdami po užsienį, ir matydami laiškus žmonių, matome netgi ir tendenciją, kad grįžta vis daugiau ir daugiau. Ir praktiškai tikrai pasieksime tą laiką, kada grįš daugiau negu išvažiuoja. Aš tuo įsitikinusi esu, bet reikia padėti. Pirmiausia, reikia įkvėpti rinktis Lietuvą ir pasidžiaugti tais, kurie lieka Lietuvoje, čia gyvena, skiria savo gyvenimą Lietuvai.

Džiaugiuosi ir tais, kurie nepamiršta Lietuvos išvažiavę. Kurie gyvena širdyje su Lietuva ir daro viską, ką gali, kad Lietuvą garsintų ir jai padėtų“, – kalbėjo D.Grybauskaitė akcijos pristatymo renginyje. Pasak jos, sugrįžtantiems trūksta žinių, kaip susigaudyti Lietuvos teisinėje sistemoje, kaip rasti būstą, darbą, mokymo įstaigas. „Taip, mes stengiamės investuoti į tai. Kalbėsime, rinksime informaciją, ko konkrečiai reikia ir turime keletą taškų valstybėje, kur tokia informacija ateina. Gal ji šiek tiek išbarstyta, neturime vieno centro, bet, kartu su Vyriausybe, tikrai tai darysime“, – sakė šalies vadovė, pradėdama kampaniją „Rinkis Lietuvą“. Prezidentę šiai iniciatyvai įkvėpė faktai, kad 40 proc. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių domisi galimybėmis sugrįžti. Beveik 77 proc. išvykusių lietuvių palaiko ryšius su čia likusiais gyventi artimaisiais, o 93 proc. domisi Lietuva. Dar 2013-aisiais D.Grybauskaitė kalbėjo, kad dalies žmonių grįžimas yra galimas tik tuo atveju, kai mūsų pragyvenimo lygis pradės lygintis su europiniu lygmeniu, kai didės šalies demokratijos kokybė. „Dirbtinių priemonių, kaip sulaikyti žmones, nematau. Mūsų visuomenės yra atviros žmogaus apsisprendimui. Vienintelė galimybė – investicija į ekonomiką, išsilavinimą ir patį žmogų, nepriklausomai nuo to, ar jis išvažiuos, ar ne“, – tuomet sakė D.Grybauskaitė.


Dabar, anot jos, svarbu ir garsiai pasakyti, kad visi grįžtantys yra laukiami, kad niekas nesmerkia jų apsisprendimo išvykti. Prezidentei pagalbos nereikėjo Pačiai prezidentei, kuri nemažą beveik 20 metų gyvenimo praleido dirbdama užsienyje, pasak jos, pagalbos sugrįžtant nereikėjo. „Nebuvo sunku. Visada žinojau, kad išvažiuoju trumpam, kad išvažiuoju tik dirbti ir visada, kad grįšiu. Lietuva visada buvo mano namai, kitų namų neieškojau, tai man sunku nebuvo“, – kalbėjo ji. Akciją „Rinkis Lietuvą“ šalies vadovė pradėjo suneštiniu vakarėliu Valstybės pažinimo centre. Čia susirinkę grįžę ar nusprendę gyventi Lietuvoje verslininkai, atlikėjai, dizaineriai dalijosi bendromis vaišėmis, o prie stalo simboliškai stovėjo tuščios kėdės emigrantams. „Tu ateik į pasimatymą“, – dainavo Erica ir Jurgis Didžiuliai, kviesdami emigrantus sėsti prie bendro Lietuvos stalo.

Tačiau susirinkusieji pripažino, kad ne visiems apsispręsti grįžti į Lietuvą gali būti paprasta. Štai dizainerė Ieva Ševiakovaitė tikino, kad kai kuriuos emigrantus gali sugrąžinti tik gerėjanti ekonominė situacija ir augantys atlyginimai. „Jei jie vedini ekonominių sumetimų išvažiavo iš Lietuvos, tai tik tai ir gali padėti sugrįžti“, – pripažino dizainerė. Ji pati sako buvusi meilės emigrantė ir bandžiusi gyventi Nyderlanduose, tačiau supratusi, kad Lietuvoje kūryba sekasi geriau ir dabar su vyru blaškosi tarp dviejų valstybių. „Bet kuriam kūrybiniam žmogui Lietuvoje finansiškai yra blogesnės sąlygos, bet kūrybiškai yra daug geresnės sąlygos“, – teigė I.Ševiakovaitė.

Svarbiausia – draugų patarimai ir parama?

Kanadoje penkiolika metų praleidę Mykolas ir Kristina Gladkovai į Lietuvą grįžo prieš dvejus metus. Jie pripažįsta, kad vieno recepto, kuris padėtų Lietuvai tokių šeimų susigrąžinti daugiau, nėra, tačiau pabrėžia, kad bene svarbiausi jiems patiems buvo Lietuvoje gyvenančių draugų patarimai. „Labai ilgas kelias link apsisprendimo grįžti, bet, manau, kiekvienas renkasi tą kelią remdamasis savo žiniomis iš Lietuvos, naujienomis, kaip gyvena draugai. Tai paskatina, jei išgirsti, kad Lietuvoje labai gerai gyventi. Tas tradicinis žodis iš lūpų į lūpas veikia“, – teigė Kristina.

Pasak Mykolo, skatinti reikia net ne tuos, kurie jau gyvena užsienyje, o čia vietoje situaciją kurti tokią, kad jie galėtų išeiviams papasakoti gerų naujienų apie Lietuvą. „Mus tikrai paskatino draugai, kurie čia gyvena puikiai ir kuria nuostabią Lietuvą. Mes norėjome prisijungti prie jų“, – teigė pora ir patikino, kad dabar gyvena tikrai labai gerai.

Puslaidininkių lazerių gamyklą „Brolis Semiconductors“ su broliais Vilniuje įkūręs Kristijonas Vizbaras pripažįsta, kad kol kas jų įmonėje nedirba nė vienas sugrįžęs emigrantas. Pasak jo, valstybė turi sukurti tokias sąlygas, kurios palengvintų sugrįžimą. „Pagrindinės sąlygos skirtingos kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems emigrantams. Aš ir mano tipo žmonės, kurie grįžo į Lietuvą, įkūrė verslą, domisi, kad būtų infrastruktūra paruošta.
Čia Lietuvoje yra ir gerų, ir blogų pavyzdžių. Tarkim, elektros tiekimas yra tragiškas. Kokybė yra labai prasta. Todėl norint daugiau aukštųjų technologijų verslų, reikia tai spręsti“, – pateikė pavyzdį K.Vizbaras. Tuo tarpu ekonominius emigrantus susigrąžinti, pasak verslininko, įmanoma tik sumažinus socialinę atskirtį ir šešėlį. „Iki šiol nėra privalomo turto ir pajamų deklaravimo, o tai leidžia egzistuoti šešėliui. Trūksta valios jį naikinti, o nuo to reikia pradėti, nes joks ekonominis emigrantas negrįš, jei bus tokios sąlygos, kai jis jausis skriaudžiamas, išnaudojamas“, – sakė verslininkas. Vis dėlto, pasak jo, ekonominiai dalykai yra antraeiliai. Pirmiausia, grįžti norintis žmogus turi jaustis laukiamas ir palaikomas artimųjų.

Ne pirma iniciatyva

Dar kovo mėnesį apie ketinimus stabdyti emigraciją prabilo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis siūlė verslininkams, politikams ir visuomenininkams pasirašyti nacionalinį sutarimą dėl migracijos ir demografijos politikos. Tuomet teigta, kad susitarimo lyderiu bus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, o jame bus kalbama ne tik apie ekonominius dalykus. Tačiau iki šiol joks susitarimas nėra parengtas ir pasirašytas. Emigracija laikoma viena didžiausių Lietuvos problemų. Per pirmąjį šių metų pusmetį išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 tūkst. 731 asmuo. Pernai per šį laikotarpį oficialiai emigravo 21 tūkst. 248 asmenys. Per tą patį laikotarpį imigravo 11 tūkst. 962 žmonės, pernai – 9037. Vien pernai iš šalies emigravo per 50 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų.
15min.lt

Prezidentė kviečia emigrantus namo: „Grįžta vis daugiau ir daugiau“
sfgdfg
Enter ad code here

  • To Top