Praėjusiais metais 16 procentų vaikų gerovės institucijų Norvegijos savivaldybėse gebėjo išspręsti visus nerimą keliančius pranešimus per tris mėnesius. Tai geresnis rezultatais nei 2015-aisiais, kai tokių sėkmingų išsprendimų buvo 10 procentų.
„Tai ženklus pagerėjimas, bet iki puikios situacijos dar labai toli. Parlamentas nustatė galutinį vienos savaitės terminą pranešimams įvertinti ir trijų mėnesių terminą jiems tinkamai ištirti. Tie, kurie visais atvejais nesilaikys nurodytų terminų, neatliks savo darbo tinkamai”, – NTB sako UNICEF vadovas Ivaras Stokkereitas.
Visgi situacija yra geresnė nei prieš kelerius metus. KOSTRA turimi 2016-ųjų duomenys rodo, kad savivaldybių, susitvarkančių su bent devyniais iš dešimties atvejais iki nurodyto termino, skaičius išaugo. 2015-aisiais tokių buvo 33 procentai, o 2016-aisiais – jau 45 procentai.
Pagerėjimai matyti ir žvelgiant iš kitos pusės. 2015-aisiais 52 savivaldybėms nepavyko laiku įvertinti pusės atvejų, tuo tarpu 2016-aisiais tokių buvo 25.
Pagerėjimas akivaizdus nepaisant fakto, kad darbo apimtis išaugo. Norvegijos statistikos agentūros (SSB) duomenys rodo, jog šiuo metu yra kreipiamasi dažniau ir mažesnis atvejų procentas yra atmetamas. Nagrinėjamų atvejų skaičius išaugo nuo 437000 2015-aisiais iki 479000 2016-aisiais.
Vienas iš pagerėjimo paaiškinimų yra tas, kad vaikų gerovės srityje padaugėjo darbuotojų, o Norvegijos savivaldybės skiria didesnę biudžeto dalį vaikų gerovei. Per metus ši biudžeto dalis išaugo nuo 3 iki 3,1 procento.
„Tuo pat metu daugiau dėmesio skiriama poreikiui stiprinti vaikų gerovę, tačiau mūsų dar laukia ilgas kelias. Atvejų nagrinėjimo laiko pratęsimas gali turėti esminių pasekmių vaikams”, – aiškina I. Stokkereitas.
428 šalies savivaldybių rezultatai per metus kito. Iš 52 savivaldybių, kurios yra mažo arba vidutinio dydžio ir kurios 2015 metais pasirodė prasčiausiai, didžioji dauguma 2016-aisiais pasitaisė. Iš 53 didžiausių Norvegijos savivaldybių 2015-aisiais blogiausiai sekėsi Bodø, 2016-aisiais situacija dar pablogėjo.
„Mes pažymėjome, kad tai privalo būti išspręsta, reikia išsiaiškinti, kiek kainuos, ir investuoti lėšų”, – sako Bodø merė Ida Pinnerød.
Tad situacija buvo išanalizuota, įvyko vidiniai perskirstymai ir darbo aplinka pagerėjo. Kol kas 2017-aisiais jaučiamas ženklus pagerėjimas, o birželį išvis nebuvo pažeistas galutinis terminas.
„Mes labai dižiuojamės savimi, vaikų gerovės departamento darbuotojai skyrė daug pastangų. Tačiau reikės daug darbo, kad išlaikytume tokį lygį”, – sakė I. Pinnerød.
I. Stokkereitas viliasi, jog tokios savivaldybės kaip Bodø gali tapti įkvėpimu ir pavyzdžiu kitiems.
„Tikslas toks, kad visi laikytųsi iš esmės plataus galutinio termino. Vyriausybės turi rimtai vertinti faktą, jog tiek daug nesusitvarko su iššūkiu. Vaikai, kurie namuose nesulaukia rūpesčio, globos ir saugumo, turi tai gauti iš visuomenės, tad jie yra nuo jos priklausomi”, – sako I. Stokkereitas.
Užklausos turi būti peržiūrimos per savaitę, tuomet tos, kurios įvertinamos kaip svarbios, turi būti išsprendžiamos per tris mėnesius. 2016-aisiais 83 procentai nagrinėjamų atvejų tilpo į nurodytą terminą, tuo tarpu 2015-aisiais tokių buvo 78 procentai.
Po pirminio įvertinimo 2016-aisiais 18 procentų pranešimų buvo atmesti. 2015-aisiais tokių buvo 20 procentų. Dar anksčiau tai siekdavo 21 procentą,
Kuomet vaikų priežiūros tarnybos atlieka tyrimą, informacija yra renkama, apdorojima ir vertinama atsižvelgiant į vaiką, sąlygas namie ir vietos bendruomenę. Nuo to priklauso, ar tarnybos imsis tolesnių veiksmų.
Parengta pagal „Norway Today”.
