Švedijos naujienos

Švedijoje – didelės galimybės lietuvių verslui: kokių klaidų vengti

Švedijoje masiškai trūkstant gyvenamųjų namų, Lietuvos statybų verslui atsiveria didžiulės galimybės, tačiau klaidos gali brangiai kainuoti, sako Švedijoje Lietuvos įmonėms verslo konsultacijas teikiančios įmonės UAB „Mibana“ vadovė Česlova Mikelė. „Neišmanant vietos reikalavimų ir kitų subtilybių, nesikonsultuojant su specialistais, įmonės gali susidurti su milžiniškomis baudomis, dvigubu apmokestinimu, netgi verslo uždarymu“, – teigia pašnekovė.

Švedijos namų planavimo ir statybos tarnybos duomenimis, 255 savivaldybėse iš 290 trūksta gyvenamųjų namų. Būstais gyventojus gali aprūpinti tik 44 savivaldybės, todėl šalyje vykdoma aktyvi gyvenamųjų namų statyba.
Kaip rašoma Švedijos spaudoje, situacija šalyje netgi vadinama būsto krize.

„Tai, kad sunku rasti, kur gyventi tokiuose miestuose, kaip Stokholmas ar Geteborgas – nieko naujo, Švedijos laikraščiai apie tai rašo jau visą dešimtmetį, tačiau šiandieną Švedijos būsto trūkumas vertinamas kaip visos šalies problema. Per pastaruosius dvejus metus savivaldybių, pranešusių apie būsto trūkumą, skaičius išaugo 72“, – rašoma švedų žiniasklaidoje.

Tad tokia Švedijos situacija atveria milžiniškas galimybes Lietuvos įmonėms, kurios nori plėsti savo statybų verslą užsienyje, tačiau reguliavimo, verslo ypatumų Švedijoje nežinojimas gali pakišti koją.

Vis daugiau lietuvių verslą plečia į Švediją

Konsultacijas verslininkams, siekiantiems pradėti verslą Švedijoje, teikiančios įmonės UAB„Mibana“ direktorė Č. Mikelė sako, kad Lietuvos verslas plečiasi ir tobulėja, o Švedija šiuo metu yra itin populiari verslo rinka dėl šalyje esamos būstų stokos.

„Jau daugelį metų įvairių sričių specialistai veržiasi į šią rinką. Vien praėjusių metų Lietuvos prekybos apyvarta su Švedija, padidėjusi 14,5 proc., siekia 2,167 mlrd. eur. Pasipylus straipsniams apie itin didelį būstų trūkumą Švedijoje bei vyriausybės planus iki 2025 investuoti itin dideles sumas į šį sektorių, daugelis statybos kompanijų pradėjo plėsti savo veiklą būtent į šią šalį“ – tikina Č. Mikelė.

Pasak jos, įtakos verslo plėtrai taip pat turėjo ir Norvegijoje jau keletą metų skambantis Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ vardas, kartais tapatinamas su vaikų atiminėjimu iš užsieniečių. Pasak Č. Mikelės, tai, kad ne vienas vaikas buvo paimtas ir iš Lietuvos piliečių, turėjo įtakos verslo perkėlimui iš šios šalies.

Pašnekovė įvardija dar vieną priežastį, kodėl Švedija masina Lietuvos ir kitų šalių verslininkus. „Švedija – viena iš stabiliausių ir stipriausių Europos šalių, kurios visuomenė ir pramonė yra tarptautinė, nediskriminuojanti užsienio investuotojų bei sudaranti jiems puikias sąlygas. Dėl to Švedijoje užsienio įmonių nuolat daugėja, ypač statybų sektoriuje“, – teigia ji.

Šalis atvira užsienio verslui

Č. Mikelės teigimu, įsilieti į Švedijos rinką nėra labai sudėtinga, tačiau svarbu paisyti vietinės tvarkos, požiūrio į darbuotojus bei žinoti tam tikrus verslo ypatumus.
„Vertinant Švedijos teisinę sistemą, svarbu akcentuoti požiūrį į darbuotoją. Šioje šalyje itin svarbus tinkamų darbo sąlygų suteikimas darbuotojams, o tą ypač griežtai kontroliuoja profesinės sąjungos.

Kaip ir kiekvienoje šalyje, gerbiant jos įstatymus ir laikantis šalyje vyraujančios praktikos, įsilieti į ją nėra taip sudėtinga. Išskirtinumas tik tas, kad prieš plečiant verslą Švedijoje, turėsite užmegzti šiltą ir tvirtą ryšį, kad galėtumėte plėtoti savo ilgalaikį verslą“, – aiškina įmonės UAB„Mibana“ vadovė.

Savo ruožtu pašnekovė pažymi, kad dėl šalyje esančio būstų trūkumo nepakanka ir darbo jėgos, o lietuvių darbininkai, jos teigimu, yra vertinami Švedijoje dėl savo profesionalumo, požiūrio į darbą ir rodomų rezultatų.

Neišmanydami taisyklių, verslininkai brangiai rizikuoja

Pasak Č. Mikelės, statybų bendrovėms, pradedančioms vykdyti veiklą užsienyje, svarbiausia žinoti, kokie reikalavimai yra taikomi komandiruojamiems darbuotojams.

„A1 formų suteikimas yra neatsiejama darbo užsienyje dalis. Gavusi šias formas, įmonė galės vykdyti savo veiklą užsienyje, išvengdama dvigubo apmokestinimo. Daugelis bendrovių net nežino, kad tokios formos yra reikalingos, kaip jos pildomos ir kokia dokumentacija yra būtina.

Šių dokumentų ruošimas yra vienas iš UAB„Mibana“ veiklos sričių. Įmonė taip pat suteikia kitas reikiamas teisines konsultacijas, palengvinančias verslo pradžią Švedijoje. Susitvarkius dokumentus Lietuvoje, kitas etapas – Švedijos teisiniai reikalavimai: įmonės padalinio įsiregistravimas, privalomas ID06 kortelių suteikimas darbuotojams, narystė tam tikroje profsąjungoje ir, galiausiai, tvarkingos dokumentacijos vedimas“, – kalba Č. Mikelė.

Pasak jos, lietuviams statybų versle Švedijoje neretai trukdo mentaliteto skirtumai. „Prieš pradedant verslą, švedams būtina įsitikinti savo būsimo rangovo skaidrumu, patikimumu. Švedijoje visų bendrovių kreditingumo informacija yra viešai prieinama, tuo tarpu užsienio kompanijų kreditingumo informaciją ne visada yra lengva patikrinti. Todėl, siekiant sėkmingai pradėti verslą Švedijoje ir gauti stambesnį užsakymą, rekomenduojama naujai įmonei pradėti veiklą kaip Švedijos įmonei.

Be to, švedai iš statybos rangovų reikalauja ne tik sėkmingos patirties įrodymų, aukšto kreditingumo lygio, bet ir bendrovės politikos darbuotojų, aplinkos apsaugos klausimais. Įmonei nuolatos teks derėtis su Švedijos darbuotojų profesine sąjunga dėl darbuotojų darbo įkainių bei sąlygų. Nors kolektyvinė sutartis nėra privaloma, įmanoma dirbti ir be jos, tačiau dažnai švedų užsakovai reikalauja, kad visgi būtų pasirašyta kolektyvinė sutartis“, – apie sąlygas pasakoja teisininkė.

Č. Mikelės teigimu, neišmanant šių reikalavimų ir kitų subtilybių, nesikonsultuojant su specialistais, įmonės gali susidurti su milžiniškomis baudomis, apmokestinimu kitoje šalyje, netgi verslo uždarymu.

„Palyginus Norvegijos ir Švedijos šalių reikalavimus užsienio kompanijoms, manau, daugelis veiklą vykdančių veiklą abiejose pritartų, kad Norvegijoje daugiausia probleminių situacijų kyla su darbo inspekcija, o Švedijoje – su profsąjungomis.

Taip pat visur didelę įtaką turi pasirašytos sutartys, todėl visuomet patariame šiuo klausimu konsultuotis su teisininkais, arba, jei kita šalis sutinka, pateikti savo sutartį, atitinkančią UNIDROIT principus (tarptautinius komercinių sutarčių principus)“, – aiškina Č. Mikelė.

Česlova Mikelė
El.p info@mibana.lt
Tel.: +37068612552

Švedijoje – didelės galimybės lietuvių verslui: kokių klaidų vengti
sfgdfg
Enter ad code here

  • To Top