Danijos naujienos

Jokių getų iki 2030-ųjų: kaip Danija ketina atsikratyti imigrantų rajonų

Danijoje vyresni nei vienerių metų vaikai, gyvenantys imigrantų rajonų, kurių daugumą sudaro nepasiturintys imigrantai, o vyriausybė vadina juos getais, netrukus privalės mokytis daniškų vertybių.

Kai tik tokiems vaikams sukaks vieneri, jie privalės mažiausiai 25 valandas per savaitę lankyti darželius, kuriuose bus mokomi danų kalbos ir kultūros, taip pat minimos krikščioniškos šventės, pavyzdžiui, Kalėdos. Atsisakius leisti savo vaikus į šiuos darželius iškils pavojus netekti gerovės išmokų.

Gegužės 28-ąją priimtas įstatymas yra didesnės vyriausybės iniciatyvos “Viena Danija be paralelių visuomenių: jokių getų iki 2030-ųjų” dalis. Planu siekiama išnaikinti tai, ką Danijos vyriausybė vadina “paraleliomis visuomenėmis”, kurios pasižymi dideliu nusikalstamumu, o jų gyventojai – vargingi neišsilavinę imigrantai, kilę ne iš Vakarų valstybių ir tinkamai neintegruojami į Danijos visuomenę.

Tačiau kritikai tvirtina, kad tokia politikos kryptis imigrantus, iš esmės daugiausia musulmonus, piešia itin tamsiomis spalvomis. Sara Naassan, Danijoje gyvenančių libaniečių pabėgėlių duktė, “New York Times” sakė, kad “dabar Danijos politika daugiausia sukasi apie musulmonus. Jie nori mus labiau asimiliuoti arba išvaryti. Nežinau, kad jie mes jiems įtiksime”.

Be to, vyriausybė planuoja ne tik integracijos pamokas vaikams, bet ir siūlo griežtinti išmokų teikimą bei sunaikinti imigrantų rajonus – taip vadinamus getus. Vienas iš pasiūlymų – šiuose rajonuose įsikūrusius žmones už tokius nusikaltimus kaip vandalizmas ar vagystės bausti dvigubai.

Naujoji strategija apima keturias sritis: fizinę getų pertvarką, kontroliavimą, kad galima gyventi šiuose rajonuose, nusikalstamumo mažinimą ir švietimą. Kovą buvo pristatyti 22 pasiūlymai, sudarantys visą taip vadinamą “getų paketą”. Didžiajai daliai parlamento dauguma pritarė, dėl daugiau bus balsuojama rudenį.

“Getai turi dingti – mes kontroliuosime šį procesą. Kai kuriose probleminėse vietose ypač griežtai bausime už nusikaltimus”, – susitikime su kitais ministrais kovą sakė šalies premjeras Larsas Lokke Rasmussenas.

Jo teigimu, pirmos ir antros kartos imigrantų iš ne Vakarų valstybių skaičius išaugo nuo 50 tūkstančių 1980-aisiais iki 500 tūkstančių šiandien: “tokių pačių problemų turintys žmonės susispietė drauge, o mes leidome tam nutikti, greičiausiai naiviai tikėdamiesi, kad integracija laikui bėgant įvyks savaime, juk tai tokia puiki šalis su daugybe galimybių. Bet taip nenutiko, ir problema išaugo”.

Vyriausybės politika – nutaikyta į musulmonus?

Danijos vyriausybė daugiau nei tūkstantį gyventojų turintį rajoną prisikiria getams, jei šis atitinka du iš trijų bruožų: pusė gyventojų yra imigrantai ne iš Vakarų šalių, 40 procentų jų neturi darbo arba 2,7 procento yra įvykdę kriminalinių nusižengimų.

Šiuo metu tokias sąlygas atitinka 25 rajonai. Beveik visi jų yra gausiai apgyvendinti imigrantų, atvykusių iš šalių, kuriose daugumą sudaro musulmonai.

Iš maždaug 60 tūkstančių šiuose rajonuose gyvenančių žmonių du trečdaliai yra atvykę ne iš Vakarų valstybių, o iš tokių šalių kaip Turkija, Sirija, Libanas, Pakistanas ir Somalis.

Nuo 2015-ųjų Danija ir kitos Europos šalys patyrė milžinišką įmigrantų iš musulmoniškų Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių antplūdį. Daugelis jų bėgo nuo smurto ar persekiojimo savo šalyse.

Tai sukėlė įtampą nedidelėje, ganėtinai homogeniškoje valstybėje, kurios dauguma gyventojų yra danų kilmės ir priklauso Danijos evangelikų liuteronų bažnyčiai.

Gegužę Danijos imigracijos ministrė Inger Stojberg pareiškė, kad musulmonams pavojinga dirbti per jų šventąjį mėnesį – Ramadaną. Ji tvirtino, jog musulmonai tokių metu turėtų likti namuose, kad būtų “išvengta neigiamų pasekmių visai Danijos visuomenei”.

Vėliau tą patį mėnesį Danijoje priimtas įstatymas, draudžiantis viešumoje vilkėti visą veidą slepiančius apdangalus. Tai liečia musulmones, kurios dėvi burkas, dengiančias kūna ir veidą, ir nikabus, dengiančius tik veidą.

Tad tokiomis aplinkybėmis vyriausybės siekis išnaikinti getus gali būti matomas kaip dar vienas nusitaikymo į musulmonus pavyzdys.

Birgitte Arent Eiriksson, vyriausioji Danijos “smegenų centro” “Justitia” teisininkė, teigia, kad Danijoje vis daugiau politikų “mano, jog būtent musulmonai kelia šaliai problemų, todėl jei juos kontroliuosime ir neįsileisime daugiau musulmonų, kai kurios mūsų problemos išnyks”.

Tačiau danų politikai neigia ypatingai išskiriantys musulmonų bendruomenes ir tvirtina tiesiog besistengiantys padaryti šalį saugesnę. “Kai kurie žmonės gali tvirtinti, kad tokiu būdu ne visi tampa lygūs prieš įstatymą, tam tikros grupės yra baudžiamos griežčiau, bet tai nesąmonė. Man nesvarbu, kas gyvena tose vietose ir į ką jie tiki. Šie žmonės turi gerbti mūsų vertybes, kad gerai gyventų Danijoje”, – praėjusį mėnesį sakė Danijos teisingumo ministras Sorenas Pape Poulsenas.

O štai premjeras kovą kalbėjo taip: “Mes privalome atpažinti savo šalį. Yra vietų, kuriose aš Danijos nebeatpažįstu”.

Beveik 87 procentai iš visų 5,7 milijono Danijos gyventojų yra danų kilmės, likusieji – imigrantai ir jų palikuonys. Du trečdaliai imigrantų yra kilę ne iš Vakarų valstybių.

“Kritikai galėtų pasakyti, kad valstybė negali jėga dienos metu atskirti vaikų nuo tėvų, tai neproporcingas galios panaudojimas. Tačiau socialdemokratai tegia: “Mes duodame žmonėms pinigų ir norime kažką už tai gauti”. Tai teisių ir įsipareigojimų sistema”, – sako Rune Lykkebergas, vyriausiasis dienraščio “Dagbladet Information” redaktorius.

Jo teigimu, danai labai pasitiki valstybe ir jos, kaip pagrindinės vaikų ideologijos ir tikėjimo, formuotojos pozicija. “Žmogus yra laisvas tik visuomenėje – toks mūsų laisvės supratimas. Žinoma, galite sakyti, kad žmonės turi teisę auklėti savo vaikus. Bet tuomet mes sakysime, jog jie neturi teisės griauti savo vaikų ateities laisvės. Suprantama, tokioje santvarkoje išlieka autoritarizmo grėsmė”, – aiškina R. Lykkebergas.

Barwaqo Jama Hussein, 18-metė moksleivė, kilusi iš gete gyvenančios imigrantų šeimos, yra pratusi prie kasmet prieš rinkimus kylančių prieš imigrantus nukreiptų diskusijų, bet sakosi nepamenanti griežtesnių kalbų nei šiemet.

“Viskas galiausiai virs ta paralelia visuomene, kurios jie taip bijo. Jie patys ją sukurs”, – tikina mergina.

Parengta pagal vox.com, npr.org ir “The New York Times”. 

Jokių getų iki 2030-ųjų: kaip Danija ketina atsikratyti imigrantų rajonų
sfgdfg
Enter ad code here

  • To Top