Įdomu

Kokiomis vaikų auginimo gudrybėmis gali pasidalinti skandinavai tėvai?

Skandinavija garsėja patraukliomis gyvenimo būdo filosofijomis. Ko gero, nebereikia pasakoti apie hygge – danų konceptą, apimantį jaukumą ir gerą savijautą, kurio ypatumai dažnai atsispindi interjero dizaine. Galbūt mažiau teko girdėti apie friluftsliv – skandinavų “buvimo gryname ore” filosofiją.

Apie tai ir apie principus, kuriais dažnai vadovaujasi skandinavai tėvai, savo knygoje rašo švedė mama Linda Åkeson McGurk.

Tad kokiomis vaikų auginimo paslaptimis ir patarimais gali pasidalinti skandinavai tėvai? Jei galvojate apie buvimą gryname ore ir žiemos sportus, neklystate. Bet viskas yra kiek plačiau. Štai keletas skandinaviškų vaikų auginimo gudrybių.

1. Nesvarbu, koks oras: vaikai žaidžia lauke.

Visi Skandinavijoje gerai žino posakį: nėra blogo oro, būna tik netinkama apranga. Netgi tada, kai gausu sniego ir diena trunka itin trumpai, švedų tėvai vis vien apkutoja savo vaikus ir išveda juos į lauką žaisti. O kūdikiai netgi miega lauke šaltu oru – kaip rodo tyrimai, tai jiems padeda išmiegoti ilgiau ir kiečiau, be to, vaikai auga sveikesni.

Šio principo rimtai laikomasi ir mokyklose. Vaikai važinėjasi rogutėmis, lipdo sniego senius ir netgi čiuožinėja ant ledo. Kartais įprastos pamokos vyksta lauke. Netgi ikimokyklinio amžiaus vaikai gryname ore praleidžia daug laiko. Net ir prastu oru žiemą stengiamasi, kad vaikai lauke pabūtų bent pusantros valandos. O gražiomis vasaros dienomis jie lauke gali praleisti ir šešias valandas.

Tad kai sninga, nesinervinkite, o prisiminkite švedus. Šiltai apkutokite vaikus ir leiskite jiems dūkti lauke.

2. Skandinavai žino: truputis purvo dar niekam nepakenkė

“Pašėlęs žaidimas laikomas visiškai normaliu – Skandinavijoje tai netgi laikoma gerbtinu vaikystės atributu. Kai augau, purvinos rankos, kalnai nešvarių drabužių ir šlapi batai buvo laikomi beveik garbingais dalykais, liudijančiais apie nuotykių kupiną dieną, naujas patirtis, daugybę bandymų ir klystkelių”, – pasakoja L. Åkeson McGurk.

Ji siūlo, jei yra galimybė, paskirti vietą kieme, kur vaikams būtų leidžiama kapstytis purve ar sukurti “purvo virtuvę” su senais puodais, keptuvėmis, puodais ir kitais virtuvės reikmenimis. Kitaip tariant, leiskite mažiesiems smagintis.

3. Nevalia pernelyg spausti ikimokyklinukų

Kartais lūkesčiai mažyliams atrodo išties per dideli. Švedijoje su formaliu mokymu neskubama, pradinukų mokymas daugiausia orientuotas į žaidimus ir bendradarbiavimą. Pradinukų auklėjime svarbu ugdyti pagarbą vienas kitam, žmogaus teises ir demokratines vertybes, taip pat vis1 gyvenimą trunkantį norą mokytis. Kadangi vaikai darželyje pernelyg nespaudžiami, tad tėvams po darbo su jais nereikia intensyviai darbuotis.

4. Atsakomybės mokomasi gavus laisvę

Kaip ir jų kaimynų danų, švedų vaikai parkuose be tėvų priežiūros žaidžia netgi jau būdami šešerių. Švedai jau pradinukams suteikia nemažai laisvės, o didelė dalis pradinukų į mokyklą eina ar važiuoja dviračiu savarankiškai. Vaikai mokosi bandydami ir klysdami, o tėvai nepanikuoja ir nemėgina jų kontroliuoti.

5. Neverta nervintis dėl “ekrano laiko”

Švedijoje nevyksta įnirtingi debatai dėl vadinamojo “ekrano laiko” – galbūt todėl, kad vaikai daug laiko praleidžia lauke. Dešimtmečiai švedai kartais turi prašmatnesnius išmaniuosius telefonus nei suaugusieji, ir netgi ikimokyklinukai kaip mokymosi įrankį naudoja planšetes. Visgi, pastebi L. Åkeson McGurk, dauguma švedų tėvų mėgina užtikrinti, kad visa šeima kas kažkiek laiko padėtų šalin išmaniuosius įrenginius ir pasimėgautų hygge ir friluftsliv.

Parengta pagal workingmother.com ir time.com.

Kokiomis vaikų auginimo gudrybėmis gali pasidalinti skandinavai tėvai?
sfgdfg
  • .
    To Top