Įdomu

Naujas įstatymas kiša koją emigrantų galimybei skolintis Lietuvos bankuose

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai beveik nebesuteikia būsto paskolų užsienyje dirbantiems emigrantams, jei jų pajamos yra kita valiuta – pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Švedijos ar Norvegijos kronomis ir kitomis. Vyriausybė deklaruoja siekius susigrąžinti emigrantus, tačiau nuo liepos 1 d. įstatymu apribotos emigrantų galimybės gauti paskolas ir įsikurti Lietuvoje.
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti 15min skaitytoja Agnė Gabenė patikino, kad Lietuvoje bankų durys jai užvertos ir išsvajoto būsto įsigyti Lietuvoje negali – nė vienas bankas neduoda paskolos. O patys bankai patvirtina – nuo liepos 1 d. paskolų sąlygos emigrantams itin sugriežtėjo. Jie aiškina, kad liepos 1 dieną įsigaliojo griežti reikalavimai – duoti paskolas emigrantams dabar pernelyg rizikinga. „Aš su vyru ir vaikais iš viso daugiau kaip 10 metų gyvenam Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje neturime jokių saitų, nei turtinių, nei piniginių. Dirbame Anglijoje su sutartimis, algos tikrai geros, bet mūsų šeima nutarė įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto, kad turėtume kur parvažiuoti ir apsistoti atostogoms su vaikais. Bet, deja, jokie bankai mums nesuteikia paskolos, kadangi mes gauname algas svarais, ir konstatuoja, jog Anglija nebe Europos Sąjungos narė“, – piktinasi A.Gabenė.

Anot jos, toks bankų abejingumas itin apsunkina emigrantų bandymus įsitvirtinti Lietuvoje, net jei materialinės galimybės tą leistų. „Tai kur taip plačiai eskaluojama tiesa apie savų piliečių grąžinimą į Lietuvą, jei tik panorėję įsikurti šeimai namus Lietuvoje mes atsitrenkiam kaip į sieną?Juolab kad nekilnojamąjį turtą mes turime Anglijoje nuosavą“, – stebisi A.Gabenė.

Bankai: kaltas naujas įstatymas

SEB banko Produktų plėtros skyriaus vadovas Gintautas Giržadas 15min patvirtina – SEB bankas nebeteikia būsto kreditų užsienio valiuta taip, kaip jie yra apibrėžti liepos mėnesį įsigaliojusiame įstatyme. „Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs naujasis reguliavimas nustatė papildomas sąlygas būsto kreditų teikimui klientams, kurie gauna pajamas ne eurais, arba kurie nuolat gyvena euro zonai nepriklausančioje ES ar Europos ekonominės erdvės šalyje“, – pagrindinę priežastį įvardija G.Giržadas.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas numato, kad kredito davėjas (bankas), suteikiantis kreditą užsienio valiuta, privalo užtikrinti papildomas apsaugas, skirtas užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir jai valdyti.
„Šie reikalavimai kredito davėjams reiškia didesnį rizikos prisiėmimą, o kredito gavėjams dažnu atveju – pabrangusią paslaugą“, – priežastis, kodėl tokių paskolų nuspręsta nebeteikti, įvardija G.Giržadas.

Gerų žinių neturi ir „Swedbank“ – jei pajamų valiuta nesutampa su norimo kredito valiuta, paskolą gauti gali būti gerokai sunkiau. „Įstatyme buvo įtvirtinti tam tikri papildomi reikalavimai klientų, gaunančių pajamas kita valiuta nei eurai ar gyvenančių ne euro zonoje, finansavimui. Tiesa, bendros pasaulinės ar europinės praktikos šioje srityje kol kas nėra. Bankai ieško galimų sprendimų siekiant įgyvendinti naujus įstatymo reikalavimus šių klientų finansavimui, tačiau kol kas, kol atitinkamos priemonės nėra įgyvendintos, tam tikrais atvejais klientų, gaunančių pajamas kita valiuta nei eurai ar gyvenančių užsienyje, finansavimas gali būti apribotas“, – sako „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius. Pasak jo, emigrantų galimybės pasiskolinti galėtų būti reglamentuotos ir protingiau. „Laikomės nuomonės, kad pats įstatymas galėtų būti dar tobulinamas, siekiant protingiau reglamentuoti žmonių, gaunančių pajamas užsienio valiuta, galimybes skolintis“, – sako S.Abraškevičius.

Privalėtų paskolą konvertuoti

Naujame įstatyme numatyta, kad bankai privalo užtikrinti priemones būsto paskolų valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti. Jei valiutos kursas pasikeitė daugiau nei 20 proc. – bankai privalėtų neatlygintinai pakeisti paskolos valiutą ankstesniu kursu, kuris buvo taikytas sutarties sudarymo metu. Tai reiškia, kad jei svarais gaunantis pajamas žmogus paimtų paskolą eurais, svaro kursui nukritus ir paskolos sumai išaugus daugiau nei 20 proc., turėtų teisę iš banko reikalauti šiuos nuostolius padengti.
Numatyti ir kiti papildomi saugikliai – bankas privalo pasiūlyti valiutos kurso rizikos valdymui skirtą instrumentą, papildomai informuoti apie riziką, įspėti apie didesnius valiutos kurso pasikeitimus ir kt.

DNB bankas: emigrantai pasiskolinti vis dar gali

Tuo tarpu DNB bankas tikina, kad emigrantai banke gali gauti paskolą. „Tačiau asmenų, kurie pajamas gauna svetur, mokumas vertinamas atsižvelgiant į atsakingo skolinimo nuostatus, tai reiškia, gali būti taikomi aukštesni pajamų reikalavimai bei prašoma didesnio dalyvavimo turto pirkime savo lėšomis“, – sako DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta ir priduria, kad nuo liepos 1 d. bankas papildė produktus ir klientų informavimo sistemą taip, kad atitiktų įstatymo reikalavimus, tačiau galimybių skolintis tai beveik nepaveikė.
2016 m. maždaug 10 proc. naujai išduotų DNB būsto kreditų buvo išduoti klientams, pajamas gaunantiems ne eurais.  „Brexit“ proceso poveikį būsto kreditavimo sąlygoms šiuo metu prognozuoti yra pernelyg anksti, kol kas jis įtakos galimybėms pasiskolinti nedaro“, – patikina V.Lopeta.

Siūlymas: ieškoti bendraskolių

Alternatyvų emigrantams ne tiek ir daug – bandyti skolintis toje valstybėje, kurioje gauna pajamas, arba ieškoti pajamų eurais. „Pajamas ne eurais gaunantys asmenys būsto kreditą SEB banke galės pasiskolinti tuo atveju, jei skolinsis su bendraskoliu, kuris pajamas gauna eurais. Tokiais atvejais sprendimą dėl kredito suteikimo sąlygų priimtume kaip įprastai, individualiai išanalizavę konkretų atvejį ir įvertinę, ar dėl kredito pajamų valiutų skirtumo nekyla reali su užsienio valiutos kurso svyravimu susijusi rizika“, – sako G.Giržadas. Jis patikina, kad tokių būsto paskolą kita valiuta paėmusių klientų banke nėra daug.
„Prieš suteikdami būsto paskolą rizikos vertinimą atliekame ir sprendimą priimame pagal individualią kliento situaciją. Suteikiant būsto paskolą rizikos vertinimas atliekamas ir sprendimas priimamas atsižvelgiant į kliento finansinių galimybių įvertinimą, tvarias pajamas, kredito sumą, nuosavų lėšų dalį, taip pat į tai, kaip dažnai ir kokiomis banko paslaugomis klientas naudojasi“, – paaiškina SEB banko atstovas.

„Swedbank“ taip pat patvirtina, kad didžiąją dalį būsto paskolų portfelio sudaro paskolos Lietuvos gyventojams, gaunantiems pajamas eurais. Užsienyje gyvenantys asmenys, gaunantys pajamas kitomis valiutomis, sudaro labai nežymią dalį. Bankas patikina, kad kiekvieną klientą vertina individualiai.

Pamokė Šveicarijos frankai

„Galimą skolinimosi būstui užsienio valiuta rizikos mastą gerai iliustruoja Lietuvoje jau vykęs precedentas, kai būsto paskolas gyventojai ėmė Šveicarijos frankais. Kai kurios šalys, pvz., Lenkija, dėl užsienio valiutų kurso svyravimų rizikos apskritai yra uždraudusios tokių paskolų teikimą“, – teigia G.Giržadas. Šveicarijos frankais pasiskolinusių gyventojų skolos per dešimtmetį išaugo apie 50 proc., kadangi tiek per šį laikotarpį pašoko valiutos kursas. Tuo atveju, jei svarais, kronomis ar kokia kita užsienio valiuta pajamas gaunantis gyventojas pasiskolintų eurais, euro kurso pokyčiai atitinkamai paveiktų ir jo skolos dydį.

Šaltinis: 15min.lt

 

 

 

Liked it? Take a second to support Lina Mac on Patreon!

Naujas įstatymas kiša koją emigrantų galimybei skolintis Lietuvos bankuose
sfgdfg
To Top