Prieš dvejus metus devyniolikmetė Mari Gillebo atvyko į centrinę Norvegiją atlikti profesionalios karinės tarnybos. Oro gynybos batalione ji tikrai nebuvo mažuma: šiame dalinyje pusė tarnaujančiųjų buvo moterys. Moterys kariškės yra traktuojamos lygiai taip pat kaip ir jų kolegos vyrai, jos apgyvendinamos tuose pačiuose kambariuose.
M. Gillebo negąsdino bendri gyvenamieji kambariai. Kaip ir dauguma Norvegijos vaikų, ji užaugo žaisdama sporto žaidimus tiek su berniukais, tiek su mergaitėmis, vidurinėje mokykloje, kaip ir berniukai, mokėsi tiek medžio apdirbimo, tiek namų ruošos. „Visgi buvau ganėtinai skeptiška dėl 50/50 pasidalijimo”, – teigia mergina. Ji įsitikinusi, kad moterys turėtų užimti postus atsižvelgiant į jų gebėjimus, o ne lytį, todėl nemano, kad lyčių kvotos yra teigiamas dalykas.
Norvegijos 138-ojo sparno Oro ir priešraketinės gynybos batalionas yra savotiškas eksperimentas, kurį nuspręsta vykdyti po nesėkmingų bandymų padidinti moterų skaičių šalies kariuomenėje. Drauge su Izraeliu Norvegija tapo pirmąja valstybe, visiškai panaikinusia lyčių barjerus ginkluotose pajėgose, 1988-aisiais atverdama moterims visas kovotojų pozicijas. Nuo to laiko ginkluotosios pajėgos nuolat stengėsi pritraukti daugiau moterų, rengdavo atvirų durų savaitgalius susidomėjusioms kariškių gyvenimu. Tas lėmė, kad norvegės pradėjo užimti aukščiausias pareigas: prieš trejus metus Norvegijos kariuomenės generolė majorė Kristin Lund tapo pirmąja Jungtinių tautų taikos operacijų vadove moterimi.
Tačiau ir po beveik 30 metų pastangų tik 10 procentų Norvegijos karių yra moterys. Visgi 2014-aisiais Norvegija ryžosi radikaliam eksperimentui, paversdama Oro ir priešraketinės gynybos batalioną daliniu, kuriame yra po lygiai vyrų ir moterų, vyrai ir moterys turi tokias pat pareigas bei gyvenimo sąlygas. Buvo argumentuojama tuo, kad tvarka, kurioje moterys daugiau nebebus mažuma, pakeis ir karinio vieneto darbo pobūdį. Moterų paprastai daugiau tokiose srityse kaip medicina, tačiau tai yra daugiau įpročio, o ne gebėjimų rezultatas. Tiesiog kai moterų yra mažai, susidaro įspūdis, kad jos yra prastesnės kovotojos. Tačiau iš tiesų moterys turi atitikti tokius pat reikalavimus kaip ir vyrai.
Visgi patiems kariškiams tokia situacija yra ganėtinai nauja. Iki 1988-ųjų moterys karės buvo paskiriamos į pagalbines pozicijas, todėl paprastai likdavo atskirai nuo vyrų. 1988-aisiais Norvegija, kaip ir Izraelis, atšaukė draudimą moterims užimti kovines pozicijas. Nors daugelis šalių šiandien leidžia moterims kautis, visiška lyčių integracija dar nepasiekta. Vyrai ir moterys neretai gyvena atskiruose kambariuose ir naudojasi atskirais dušais.
Pagrindinis argumentas prieš visišką integraciją yra romantinių santykių arba seksualinio priekabiavimo rizika. Pasak RAND tyrimo, 2014-aisiais 4,9 procento JAV karių ir pareigūnų pranešė patyrę seksualinį priekabiavimą. 2015-ųjų Norvegijos ginkluotųjų pajėgų tyrimas parodė, kad 18 procentų tarnaujančių moterų ir du procentai vyrų išgyveno seksualinį priekabiavimą, nors tik vienas procentas pripažino, kad situacija buvo išties rimta. Visgi Harvardo universiteto, kuriame yra bendrų vaikinams ir merginoms bendrabučio kambarių, 2015-ųjų tyrimas atskleidė, jog 31,2 procento moterų patyrė seksualinį priekabiavimą, o 75 procentai išprievartavimų ir bandymų išprievartauti įvyko bendrabučio kambariuose.
Tačiau atskirų kambarių įrengimas ne tik reikalauja papildomų pastangų ir lėšų, bet ir izoliuoja moteris kares. „Kai vaikinai ir merginos dalinasi kambariu, drauge sportuoja, valgo, tai mažina seksualinio priekabiavimo tikimybę ir skatina didesnį susitelkimą”, – teigia papulkininkis Steinas Maute, vadovaujantis Oro ir priešraketinės gynybos batalionui.
Iš tiesų visiškos integracijos tikslas ir yra, kad moterys ir vyrai kariuomenėje vieni apie kitus galvotų tik kaip apie karius. „Kariuomenėje lytis beveik nevaidina jokio vaidmens”, – teigia socialinės antropologijos specialistė Nina Hellum. Ji dvejus metus tyrė 50/50 dalinį. Nors aštuoni kariai ėmė susitikinėti, šie santykiai buvo draugiško pobūdžio. Sykį mokslininkė aptiko vyrą ir moterį vienoje lovoje, tačiau jie buvo apsirengę ir žiūrėjo filmą. Konfidencialiuose pokalbiuose su kariais buvo papasakota tik apie vieną lytinių santykių atvejį.
Nors užtruko, kol priprato dalintis kambariu su vyrais, M. Gillebo pripažįsta, kad bendras darbas kartu išėjo į naudą. „Aišku, kai kurie vaikinai mesteldavo seksualinio pobūdžio komentarų merginoms, bet ne daugiau nei įprastiniame pasaulyje”, – sako mergina. N. Hellum pastebi: „kariuomenė nėra labai romantiška. Visą dieną sunkiai dirbi, matai kitus nepatraukliose situacijose”. Miegojimas viename kambaryje padeda pasijusti grupės dalimi, vaikina tampa tiesiog draugais, o esant atskiram merginų kambariui jie būtų žymiai smalsesni.
Kai vyrai nebėra dauguma, jie ir neduoda tono. Kaip tvirtino viena iš karių, jei batalione būtų tik saujelė moterų, jai tiesiog tektų tapti vienai iš vaikinų.
N. Hellum apibendrina, kad tokia situacija meta iššūkį stereotipams ir leidžia manyti, jog moterų karių skaičiaus augimas sumažins „nepagarbų vyrų elgesį kariuomenėje”. Tai ypač svarbu turint omenyje, kad Norvegija yra pirmoji NATO narė, įvedusi lyčiai neutralią privalomąją karo tarnybą.
Visgi kai kuriems daliniams sunku pasiekti lyčių lygybę, pavyzdžiui, pėstininkų pajėgoms, kur reikalinga itin didelė fizinė jėga. Tačiau iš esmės Oro ir priešraketinės gynybos batalionui pavyko pakeisti nusistovėjusią kariuomenės tvarką. O ar šis eksperimentas tinkamas kitoms šalims? Štai Prancūzijos kariuomenės pulkininkė, atsisakiusi prisistatyti viešai, sako, kad jos šalyje tai nepasiteisintų. Jos manymu, atskiri kambariai leidžia išlaikyti privatumą, o šalies kariuomenei daugiau moterų tikriausiai nereikia.
Tačiau šalims, siekiančioms padidinti moterų skaičių kariuomenėje, 50/50 lyčių pasidalijimas yra tinkamiausia priemonė, tereikia koncentruotis į dalinius, kurie gali geriausiai integruoti moteris, o ne išmėtyti jas po visus dalinius. Tačiau dar iškyla klausimas, kaip elgtis su kariais, kurie dėl religinių priežasčių atsisako gyventi bendruose kambariuose.
Žinoma, ir vienas esminių klausimų: ar daliniai, kurių pusę sudaro moterys, geriau kaunasi? Keletas NATO šalių pareigūnų išreiškė abejones. Vienas jų, tarnaujantis Afganistane, mano, kadreikia vengti emocinio ar seksualinio blaškymo rizikos. Tačiau Oro ir priešraketinės gynybos batalionas ėmė pasirodyti geriau, kai jame tarnaujantys pradėti traktuoti tiesiog kaip kariai, o ne vyrai ar moterys, apie pastarąsias galvojant kaip apie silpnąją grandį.
Parengta pagal „Foreign Affairs”.
