Įdomu

Špicbergenas, kur negalima gimti ir mirti

Špicbergene oficialiai uždrausta mirti. Tai reiškia, kad sunkiai susirgęs žmogus privalo palikti salą. Jeigu vis dėlto gyvenimas nutrūksta čia, velionis laidoti vežamas į žemyną. Gimti čia irgi uždrausta, tad būsimosios gimdyvės, atėjus metui, taip pat privalo išvykti.

Špicbergene gyvena apie 3000 gyventojų, daugiausiai (2200) – norvegiškajame Longjyrbieno mieste, kuriame yra mokykla, universitetas, bankas, biblioteka, sporto centras, keletas muziejų, laivų ir lėktuvų uostai. Nuo kovo iki rugsėjo iš Oslo ir Trumsės per dieną atskrenda 5-6 lėktuvai.

Antra pagal dydį gyvenvietė – Barencburgas, apgyventas maždaug 400 rusų, išsiskiriantis tipiškais sovietiniais pastatais, lozungais ir Lenino biustu.

Trečiojoje saloje, Niu Olesiunde, dirba mokslininkai – iš Norvegijos, Nyderlandų, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Indijos, Italijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Kinijos… Gyventojų skaičius svyruoja maždaug tarp 30 žiemą ir 120 vasarą.

Norvegai ir kiti

Špicbergenas buvo niekieno žemė iki 1920 m. Po to buvo pasirašyta tarptautinė sutartis, pagal kurią salą administruoja Norvegija, tačiau komercine veikla (naudingosios iškasenos, žvejyba, medžioklė) gali užsiimti ir kitos 42 sutartį pasirašiusios šalys (nuo 2013 m. – ir Lietuva).

Valstybinių sienų čia nėra, vizų nereikia. Nepriimta atvykėlių vadinti „emigrantais“. Dauguma atvyksta daugiau užsidirbti, gyvena čia vidutiniškai po 5-7 metus. Infrastruktūra leidžia patogiai įsikurti šeimoms su vaikais.

Pagal statistiką, kasmet gyventojų sudėtis keičiasi maždaug 25 proc.

Ką veikti

Špicbergene šiuo metu aktyviai vystomos trys veiklos rūšys: angliakasyba, mokslinė tiriamoji veikla ir turizmas. Atvykėliai gali apsistoti viešbučiuose, maitintis restoranuose ir rasti įvairių pramogų.

Turistai čia atvyksta pamatyti šiaurinės gamtos peizažų, baltųjų meškų, šiaurės pašvaistės, apleistų gyvenviečių-vaiduoklių… Siūlomi sniego safariai, pasivažinėjimas šunų kinkiniais, laivų kruizai, slidininkų turai, skrydis su sraigtasparniu prie Šiaurės ašigalio ir t. t.

Apie 65 proc. Špicbergeno sausumos – saugoma teritorija.

Uždarbis

Špicbergene esama darbo vietų, kurias gali gauti tik norvegišką išsilavinimą turintys asmenys. Mažesni reikalavimai – turizmo ir viešbučių sektoriuje; pakanka mokėti anglų kalbą ir turėti bent kiek tokio darbo patirties, – todėl čia konkurencija didžiausia.

Darbo kontrakte nurodomas valandos atlygis, procentinis užimtumas per savaitę, poilsio, švenčių dienos ir priemokos už viršvalandžius. Minimalus atlyginimas – 125 norvegiškos kronos (apie 13 eurų) per valandą. Visa darbo savaitė – 37,5 val. Atskaičius mokesčius, per mėnesį žmogus minimaliai uždirba 18 750 NOK (1 878 Eur).

Mokytojų, gydytojų, inžinierių, policijos darbuotojų valandos atlygis – maždaug 300 NOK (31 Eur) už valandą.

Kad galėtum dirbti Špicbergene, turi užsiregistruoti mokesčių inspekcijoje ir gauti norvegišką identifikacijos numerį. Po metų, pragyventų Špicbergene, privalai mokėti fiksuotą mokestį – 16,2 proc. Iš jų 8 proc. – pajamų mokestis, 8,2 proc. – draudimas. Pastarasis veikia dar 30 dienų nuo paskutinės darbo dienos.

PVM Norvegijoje – 25 proc., Špicbergeno gyventojams jis netaikomas.

Pagal kontraktą darbdavys privalo mokėti kompensacijas atleisdamas iš darbo arba darbuotojui susirgus. Apmokamos atostogos – penkios savaitės per metus. Už viršvalandžius mokama nuo 20 iki 100 proc. daugiau nei įprastai (skaičiuojant už valandą).

 

Pragyvenimas

Maisto produktų pasirinkimas parduotuvėse didelis, bet ir kainos gan aukštos.

Pavyzdžiui: duonos kepalas – 37 NOK (3,82 Eur), pieno pakelis – 18 NOK (1,86 Eur), 18 kiaušinių – 50 NOK (5,17 Eur), 1 kg obuolių – 48 NOK (4,96 Eur).

Kavinėje sriuba kainuoja 100-200 NOK (10-20 Eur), pagrindinis patiekalas – 200-400 NOK (20-40 Eur). Puodelis kapučino kavos – 35-50 NOK (3-5 Eur).

Tarp brangiausių restorano patiekalų – elnienos kepsnys, kuris kainuoja apie 445 NOK (50 Eur). Patiekalas iš upėtakio – 352 NOK (36,37 Eur), iš menkės – 345 NOK (35,65 Eur). Banginio kepsnys pigesnis – apie 265 NOK (27,38 Eur).

Sunku rasti būstą. Vieno kambario buto nuomos kaina prasideda nuo 6500 NOK (670 Eur) per mėnesį, trijų kambarių kainuoja dukart daugiau. Būstą padeda susirasti darbdavys, galima ieškoti ir savarankiškai (pvz., per grupę „Ros &Info Longyearbyen“ socialiniame tinkle „Facebook“.)

Alkoholis

Svaigalų pardavimas gyventojams tradiciškai limituojamas. Kaip ir prieš šimtą metų, šiandien Špicbergene išduodamos tam tikros alkoholio kortelės: per vieną mėnesį galima nusipirkti 2 l stipriųjų gėrimų (arba 4 l stipraus vyno), 24 skardines alaus. Turistams kvota taip pat galioja.

Tam tikra pelno iš akoholio dalis skiriama socialinėms reikmėms – sporto renginiams ir pan. Informacija, kaip paskirstomi šie pinigai, skelbiama viešai (Lokalstyre.no).

Baltosios meškos

3 tūkstančiams Špicbergeno gyventojų tenka ne mažiau kaip 4 tūkstančiai baltųjų meškų. Pastarosios saloje – privilegijuotoji kasta. Draudžiama trikdyti jų gyvenimą. Jos įtrauktos į Raudonąją knygą. Nors vietiniams rekomenduojama su savimi nešiotis ginklą (tam atvejui, jeigu gyvūnas pultų), tačiau jo panaudojimas kiekvieną kartą kruopščiai tiriamas. Savigyna – nepakankama priežastis jį nušauti. Jeigu tyrimas parodys, kad žmogus nesiėmė priemonių, kad išvengtų susitikimo su gyvūnu, ir todėl jis buvo nužudytas, tokiam žmogui gresia iki 20 tūkst. kronų bauda. Privaloma įrodyti, kad gyvūną nušauti buvo neišvengiama ne dėl žmogaus kaltės.

Kad galėtum įsigyti (nusipirkti arba išsinuomoti) ginklą, reikia pristatyti pažymą, jog nesi teistas, ir gauti miesto vadovo parašą.

Baltosios naktys

Svalbardas yra toli į šiaurę už poliaračio. Longjyrbiene baltosios naktys trunka nuo balandžio 20 iki rugpjūčio 23, o nuolatinė tamsa – nuo spalio 26 iki vasario 15 d.

Nors 60 proc. Svalbardo teritorijos dengia ledynai ir sniegynai, Šiaurės Atlanto srovė švelnina arktinį klimatą, ir aplinkiniai vandenys neužšąla: beveik visus metus jais galima plaukioti.

Žiemą čia retai kada būna šalčiau nei 25 laipsn. C. Kritulių mažai, saulėtų dienų – daug. Vidurvasario temperatūra – apie 5 laipsn. C.

Nojaus laivas

Špicbergene norvegai pastatė Nojaus laivą – tarptautinę sėklų saugyklą. Tai gigantiškas bunkeris, kuriame saugoma maždaug 4 mln. egzempliorių viso pasaulio augalų sėklų vadinamajai „paskutinio teismo dienai“ – jei įvyktų pasaulinė katastrofa. Sėklos saugomos 100 metrų gylyje. Nojaus laive yra įrengta šiuolaikinė apsaugos sistema ir galingos durys, kurios, tegiama, gali atlaikyti paskutinį, fatališką, sprogimą.

Špicbergenas, kur negalima gimti ir mirti
sfgdfg
  • To Top