Įdomu

Trys dalykai, kuriuos Lietuvos vairuotojai daro kitaip nei skandinavai

Vairavimo kultūra skirtinga įvairiose pasaulio vietose. Daugelis sutiks, kad Lietuvoje vairavimo praktika yra aukšto lygio ir ji vis gerėja. Tačiau dar yra ne vienas dalykas, kurio mes, Lietuvos gyventojai, nesame įpratę daryti šalies keliuose, o užsieniečiai tai seniai laiko norma vairuojant.

Avarinis signalas stabdant

Važinėjantys Skandinavijoje ar kitose Europos dalyse, turbūt yra ne kartą pastebėję, kaip vairuotojai įspėja vieni kitus, jeigu tenka greitai stabdyti. Greitkeliuose, kur automobilių greičiai yra dideli, staigiai atsiradusi kliūtis kelyje gali sukelti skaudžių pasekmių. Užsienyje, kai greitkelyje netikėtai susidaro automobilių spūstis, atvažiuojantis vairuotojas įjungia avarinį šviesos signalą, taip įspėdamas kitus eismo dalyvius, kurie juda ta pačia kryptimi iš galo. Taip atvažiuojantys vairuotojai gali išvengti staigaus stabdymo, kadangi įjungtas avarinis šviesos signalas papildomai atkreipia vairuotojo dėmesį. Tai ypač aktualu, jeigu matomumas prastas.

Ilgųjų šviesų blyksniai

Dauguma Lietuvos vairuotojų apie kelyje stovintį policijos ekipažą linkę įspėti mirktelėdami šviesomis. Ar kada nors susimąstėte, kad taip darydami galite leisti pažeidėjui išvengti atsakomybės? Šitoks veiksmas, žinoma, yra atleistinas, jeigu, išvydę ilgųjų šviesų žybsnius, kito automobilio keleiviai užsisegs saugos diržus. Galbūt tuo atveju jūs būsite padarę gerą darbą ir išgelbėję žmonėms gyvybę.

Tačiau kas, jeigu jūs apie policijos ekipažą, įspėjote girtą vairuotoją, kuris, supratęs, kad priekyje stovi policija, pakeitė savo važiavimo kryptį – nusuko į šoną, tokiu būdu išvengdamas atsakomybės ir keldamas pavojų kitiems? Arba, jeigu jūs taip įspėjote pavojingai greitį viršijantį vairuotoją, kuris tik trumpam sumažins greitį ir vėlgi liks nenubaustas?

Imkime pavyzdį iš Skandinavijos, kur ilgųjų šviesų jungimas priešais kitą vairuotoją yra ženklas, kad šis važiuoja neįsijungęs automobilio žibintų, arba važiuoja tik įjungęs gabaritus. Žybsėjimo, norint įspėti apie policijos ekipažą, skandinavai nesupras, o tiesiog pagalvos, kad važiuoja neįsijungę žibintų. Kodėl tokia pati praktika negali būti pas mus?

Praleisk greitesnį

Greitkeliuose ir magistralėse, vokiškąjį „rechts fahren“ (liet. – važiuok dešiniau) mes esame įsisavinę. Visi puikiai žino, kad antroji kelio juosta yra skirta lenkimui. Tačiau užmiesčio keliuose, kur yra tik viena eismo juosta, dažnas vairuotojas to net nesuprasdamas sudaro sudėtingą situaciją kelyje, kai už lėtai važiuojančio vairuotojo nutįsta ilga eilė.

Dažnai apsilankantys Norvegijoje vairuotojai pastebi, kad automobilių su priekabomis, namukais ant ratų ir panašių, lėtesnių sąstatų vairuotojai, pasitraukia į dešinę kelio pusę, kad praleistų greitesnius eismo dalyvius. Žinoma, Norvegijoje, yra daug kelio atkarpų, kur vidutiniu greičiu važiuojančio automobilio lenkimas būtų labai sudėtingas, o kartais net neleistinas, todėl šią taisyklę norvegai yra įsisavinę gerai.

Tačiau Lietuvoje tokių vietų taip pat yra nemažai. Miškingose vietovėse kelio ruožai, kuriuose negalima lenkti kitų automobilių, gali nusitęsti ne vieną kilometrą. O jeigu priešais važiuoja automobilis su priekaba, pavyzdžiui, 60 km/val. greičiu, už jo susidaro ilga automobilių eilė. Tai gali apsunkinti eismo sąlygas kitiems dalyviams. Tad kodėl vairuotojui, važiuojančiam lėčiau, nepasitraukus šiek tiek dešiniau ir neišvengus ilgos automobilių eilės? Žinoma, mes nekalbame apie vairuotoją, kuris važiuoja leistinu greičiu, o už jo esantis automobilis lipa ant kulnų. Tokiu atveju, aplenkti tvarkingai važiuojantį automobilį – lenkiančiojo reikalas.

15min.lt

Liked it? Take a second to support MindaugasK on Patreon!

sfgdfg
To Top