Norvegijos vyriausybė pirmą kartą per beveik trejus metus, arba nuo 2016 m., į valstybinį naftos fondą, kaupiantį turtą ateities kartoms, įnešė pinigų.
Norvegijos finansų ministerija paskelbė, kad birželį į fondą buvo įnešta 1,9 mlrd. NOK (199 mln. Eur).
Tai reiškia, kad bendri išėmimai iš fondo šiemet sumažėjo iki 7,9 mlrd. NOK. Anksčiau šalis planavo iš fondo šiemet išimti 21 mlrd. NOK, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Norvegijos premjerė Erna Solberg 2016-aisias tapo pirmąja Norvegijos politine lydere, išdrįsusia pasinaudoti nuo 1990 m. kaupiamo fondo lėšomis. Fondas yra pildomas daugiausiai iš naftos gavybos šalies gaunamomis lėšomis siekiant, kad iš naftos gavybos šalies susikurta gerove galėtų pasinaudoti ir ateities kartos. Prieš beveik 3 metus rankas į šį fondą politikai išdrįso kišti prispausti kritusių naftos kainų, dėl kurių buvo sumažėjusios biudžeto pajamos.
Barelis „Brent“ rūšies naftos, 2016-aisiais kainavęs vos 37 USD, dabar pasaulinėse rinkose kainuoja apie 73 USD.
Naftos ir kitų energetinių išteklių produktų kainos atsistatė OPEC šalims ir organizacijos partnerėms, visų pirma, Rusijai, susitarus laikinai pristabdyti gavybą, kad kainos būtų kilstelėtos. Norvegija nedalyvauja naftos kartelio ir jo partnerių žaidimuose reguliuojant pasaulines naftos kainos, tačiau turi tiesioginės naudos iš pakilusių naftos kainų.
Pernai fondo turtas viršijo 1 trln. USD – fondas investuoja į akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą. Fondo akcijų portfelis plačiai diversifikuotas po skirtingus regionus – fondas turi net ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių įmonių akcijų, vyriausybių obligacijų.
