Norvegijos naujienos

Klimato kaita niokoja Svalbardą

Naujas Norvegijos klimato mokslininkų tyrimas numato, kad artimiausiais metais Arkties vandenyne esančio Svalbardo salyno laukia gerokai šiltesnė temperatūra, tikimasi dažnesio lietaus, potvynių ir nuošliaužų.

Tyrimą ekspertai apibūdino kaip “itin dramatišką” ir vieną “labiausiai bauginančių” iš jau paskelbtų tyrimų.

Mokslininkai pažymi, kad nemažai žalos jau padaryta – Svalbarde ir aplink jį tirpsta ledas, čia pasitaiko nuošliaužų ir lavinų. Jau dabar teigiama, kad vos per pastaruosius metus Svalbardo ledynai “smarkiai sumažėjo”.

Šią žiemą keletą kartų temperatūra Svalbarde buvo šiltesnė nei žemyne esančioje Norvegijos dalyje, gruodį vietoj sniego čia buvo pasirodęs lietus, o įšalas tirpsta taip greitai, kad pastatams prisireikia įtvirtinimų. Sutvirtinimų prisireikė ir įėjimui į Longyearbyene esančią žymiąją tarptautinę Svalbardo sėklų saugyklą, prieš beveik 20 metų įkurtą kalne.

“Rezultatai išties dramatiški”, – neseniai paskelbtą tyrimą komentuoja Inger Hanssen-Bauer, vyresnioji Meteorologijos instytuto tyrėja. “Klimatas Svalbarde 2100” pavadintas tyrimas numato, kad temperatūra Svaldarde gali pakilti dešimčia laipsnių.

I. Hanssen-Bauer taip pat vadovauja Norvegijos klimato paslaugų centrui (Norsk Klimaservicesenter) ir tvirtai tiki, jog “susiduriame su neįtikėtinai dideliais iššūkiais. Bijau, kad mūsų laukia daug netikėtumų”.

Didžiausią nerimą kelia pokyčių greitis ir tai, kad juos jau aiškiai galima matyti. Temperatūra aukštesnė už normalią buvo jau pastaruosius 98 mėnesius iš eilės, kaip rodo tyrimas, o sausio mėnesio temperatūra buvo 4,7 laipsnio šiltesnė nei įprasta.

Kitas tyrimas, paskelbtas praėjusių metų rudenį, taip pat pabrėžė, kaip rimtai klimato kaita grasina Svalbardui.

Milžiniškos pasekmės 

“Liūdniausia tai, kad kuo toliau į šiaurę, tuo klimato kaita daro didesnį poveikį”, – sako hidrologė Hege Hisdal, Norvegijos valstybinės vandens kelių ir energetikos agentūros NVE (Norges vassdrags- og energidirektorat) padalinio vadovė.

Jos teigimu, temperatūros ir kritulių padidėjimas Svalbarde bus gausesnis nei žemyninėje Norvegijos dalyje, o įšalo ir ledynų sumažėjimas turės “milžiniškų pasekmių”.

Tarp jų – erozijos stiprėjimas ir pavojus gyvūnams, mat jiems ims trūkti maisto ir ledo, kuriuo įprastai keliaudavo.

“Visi Svalbarde mato, kad atkeliauja didžiuliai pokyčiai. Privalome žiūrėti į tai rimtai ir mažinti emisijų kiekį”, – sako Liberalų partijos atstovas, klimato ir aplinkos ministras Ola Elvestuenas.

Norvegijos vyriausybė jau ilgus metus susilaukia kritikos už tai, kad atsisako kontroliuoti didžiulę šalies pakrantės ir vandenų naftos ir dujų pramonę ir išdavinėja dar daugiau licencijų naftos ir dujų paieškai ir gavybai, ypač Arkties regione.

Tiek kairiųjų-centro vyriausybei, vadovaujamai Darbo partijos ir valdžiusiai nuo 2005 iki 2013 metų, tiek dabartinei keturių partijų koalicinei vyriausybei, vadovaujamai konservatorių, nepavyko atkreipti dėmesio į nuolatinius raginimus sumažinti emisijas mažinant pakrantės ir vandenų naftos ir dujų gavybą, mat nafta ir dujos yra itin svarbios stipriai Norvegijos ekonomikai ir gerovei.

Nustatyti, bet neįgyvendinti tikslai

O. Elvestueno partijai drauge su krikščionimis demokratais pavyko sustabdyti naftos pramonės planus išgavinėti naftą vaizdingame Lofotene ir Vesterålene šiaurinėje Norvegijoje, draudimai taip pat taikomi netoli Arkties ledo kepurės ir salų gyvenviečių.

Tuo pačiu metu jo kolegos Norvegijos naftos ministerijoje, kurios politinė kontrolė nuo 2013-ųjų priklauso Konservatorių partijai, didžiuojasi dėl to, kad kompanijos tebesidomi kontinentiniu Norvegijos šelfu ir toliau išdavinėja licencijas Arkties panaudojimui. O tiek pačioje Norvegijoje, tiek už jos ribų netyla aplinkosaugos organizacijų, klimato tyrėjų ir kitų protestai.

Vyriausybė tvirtina atitiksianti ambicingus emisijų sumažinimo tikslus, tačiau dauguma jų, kaip manoma, bus įgyvendinami žemyninėje Norvegijoje, o ne vandenyse esančiame naftos sektoriuje, kur grėsmė jautrioms Arkties vietovėms yra žymiai didesnė. Be to, Norvegija ilgą laiką “išsipirkinėja” emisijų mažinimą finansuodama, tarkime, atogrąžų miškų apsaugą tokiose šalyse kaip Indonezija ar Brazilija.

“Mums puikiai sekasi išsikelti tikslus, tačiau realybėje iki jų pasiekimo dar labai toli”, – sako H. Hisdal.

Parengta pagal newsinenglish.no.

Klimato kaita niokoja Svalbardą
sfgdfg
  • .
    To Top