Tik trijose pasaulio šalyse sulaukiama mažiau apgavikiškų elektroninių laiškų nei Norvegijoje. Vasarą, kai padaugėja laikinų darbuotojų, tokio pobūdžio laiškai šalyje ypač suintensyvėja. Štai Stavangerio savivaldybės darbuotojas, pakliuvęs į tokias pinkles, apgavikams sumokėjo 500000 kronų.
“Nebuvo jokių pavojaus ženklų”, – aiškina Kjersti Lothe Dahl, Stavangerio savivaldybės plėtros ir vystymosi skyriaus vadovė.
Gegužės 18-ąją Stavangerio savivaldybės tarnautojas sulaukė elektroninio laiško, kurį neva atsiuntė jo vadovas. Laiške prašoma skubiai pervesti 500000 kronų į nurodytą sąskaitą. Darbuotojas nurodymą įvykdė ir pinigus pervedė.
Tačiau iš tiesų šio laiško nesiuntė nei vadovas, nei apskritai kažkas iš savivaldybės darbuotojų. Savivaldybė tapo apgavystės auka.
“Tokio pobūdžio apgaulingi laiškai – tai sukčiavimas, kai apgavikai apsimetai vadovais, ir taikosi į, pavyzdžiui, finansų departamentą, kad išviliotų dideles pinigų sumas”, – aiškina duomenų apsaugos kompanijos “Trend Micro” marketingo ir komunikacijos vadovė Karianne Myrvold.
Stavangerio savivaldybė tikrai nėra vienintelė, nukentėjusi nuo tokių apgavysčių. Kaip rodo “Trend Micro” turimi duomenys, tik Jungtinės Valstijos, Australija ir Jungtinė Karalystė sulaukia mažiau apgavikiškų elektroninių laiškų, skirtų įmonių ar įstaigų darbuotojams, nei Norvegija.
Per pirmuosius keturis 2018-ųjų mėnesius iš 4000 tokio pobūdžio išpuolių, atskleistų pasauliniu mastu, trys procentai įvyko Norvegijoje. Tai yra dešimt kartų daugiau išpuolių nei kaimyninėje Švedijoje.
“Norvegija yra klestinti šalis, joje stiprus pasitikėjimas vienas kitu ir valdžios institucijomis. Dėl to tampame truputį lengvatikiais, o keletas tyrimų rodo, kad esame gan naivūs. Dėl šios priežasties išties esame patrauklūs sukčiams”, – sako K. Myrvold.
Panašu, kad išpuolių skaičius tik auga. Tokių atvejų per pirmuosius keturis šių metų mėnesius pasitaikė daugiau nei per visą pirmąjį 2017-ųjų pusmetį.
“Økokrim” vadovas Trondas Eirikas Schea pripažįsta, kad įvykdžius mokėjimą susigrąžinti pinigus būna sudėtinga: “Šie pinigai greitai nugula į banko sąskaitas, o apgavikai paprastai būna tolimoje šalyje. Taikyti bausmes yra sudėtinga, todėl privalome tiesiog kaip įmanoma labiau tokių situacijų išvengti”.
Bet viskas nėra taip paprasta. Apgaulingi elektroniniai laiškai būna parašyti profesionaliai, suprantama kalba. Apgavikai iš anksto nusitaiko į kompanijas ir organizacijas, kad išsiaiškintų, kas jose dirba finansų ir apskaitos srityje.
K. Myrvold iš “Trend Micro” pabrėžia, kad kompanijai svarbiausia įdiegti tinkamą saugumo strategiją ir mokyti darbuotojus atsargumo bei kritiško požiūrio. “Apgavikiškuose laiškuose galima atpažinti tam tikrus žodžius, kuriais siekiama, kad darbuotojai, pajutę skubą ir spaudimą, apeitų įprastas procedūras, pavyzdžiui, “konfidencialumas”, “sutartis” ar “skubėjimas”, – sako specialistė.
Stavangerio savivaldybė apgaulę išsiaiškino tik tuomet, kai darbuotojai po keleto dienų ir vėl sulaukė tokio paties laiško.
Parengta pagal nrk.no.
