Norvegijos naujienos

Norvegijos planai dėl aplinkai draugiškos aviacijos: kas iš to išeis?

Ar kada nors galėsime skraidyti lėktuvais nejausdami kaltės, kad darome žalą aplinkai? Keletas įmonių ir skrydžių reguliuotojų tikisi, jog elektrinių automobilių revoliucija pasieks ir dangų, taip padėdama aviacijos pramonei dorotis su išaugusiu kelionių kiekiu bei sumažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką.

„Kai kurie žmonės teigia, kad turėtume atsisakyti oro transporto, mat niekuomet negalėsime susidoroti su emisijomis ir triukšmu, tačiau šis požiūris yra pasenęs”, – aiškina Norvegijos transporto ministras Ketilis Solvikas-Olsenas.

Paradoksalu, bet daugiausiai Vakarų Europoje naftos ir dujų išgaunanti Norvegija taip pat yra ir viena pirmaujančiųjų elektrinio transporto srityje. Šiaurės šalis siekia, kad visi nauji registruojami automobiliai nuo 2025-ųjų būtų nebeišmetantys anglies dvideginio, o 2015-ųjų pradžioje išbandė elektrinį keltą.

Po žemės ir vandens užkariavimo Norvegija atsigręžia į dangų ir siekia elektrifikuoti visus trumpų atstumų skrydžius tik per kiek daugiau nei 20 metų.

„Mano manymu, nėra abejonių: iki 2040-ųjų Norvegija naudos tik elektrines priemones”, – tvirtina Dagas Falkas-Petersenas, Norvegijos valstybinių oro uostų operatoriaus „Avinor” vadovas.

Dangaus „Tesla”?

Paskaičiuota, kad oro transporto įtaka klimato atšilimui yra maždaug penki procentai. Tai CO2 emisijos ir kitos medžiagos, įskaitant azoto oksidą ir vandens garus. Kadangi Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) prognozės rodo, jog iki 2036-ųjų keleivių skaičius beveik padvigubės ir sieks iki 7,8 milijardo per metus, aviacijos įtaka aplinkai ženkliai didės, jei nieko nebus daroma.

Tuo tarpu aviacijos pramonė siekia iki 2050-ųjų perpus sumažinti CO2 emisijas, lyginant su 2005-aisiais.

Nors Kovos su klimato kaita tinklas (CAN) teigia, kad tokie tikslai yra nerealūs, kai kurios avialinijos ima žiūrėti į elektra varomus lėktuvus kaip į galimą sprendimą.

Mažos regioninės avialinijos „Widerøe Airlines”, veikiančios tolimojoje Norvegijos šiaurėje, iki 2030-ųjų planuoja pasipildyti elektriniu lėktuvu.

„Orlaivių gamintojai supranta, kad turi imtis šios naujos krypties, kitaip atsiras naujoji „Tesla”, kuri užims jų pozicijas”, – aiškina D. Falkas-Petersenas, primindamas, kaip JAV automobilių gamintojas supurtė įprastinių automobilių pramonę.

„Avinor” tikslus paversti Norvegiją elektra varomo oro transporto pioniere palaiko tiek Norvegijos Transporto ministerija, tiek SAS ir „Widerøe Airlines”. Dėl elektrinių lėktuvų gamintojo dar bus nuspręsta, tačiau pirmieji modeliai turėtų turėti 19 keleivių vietų ir atlaikyti pusantros valandos trukmės skrydžius.

Be Norvegijos, abu didieji keleivinių lėktuvų gamintojai, „Airbus” ir „Boeing”, tyrinėja elektrinių lėktuvų galimybes. „Airbus” siekia vystyti hibridinį modelį pavadinimu „E-Fan X” ir bendradarbiauja su britų variklių gamintoju „Rolls Royce” ir vokiečių pramonės grupe „Siemens”. Pirmasis skrydis planuojamas 2020-aisiais.

„Vienas didžiausių iššūkių yra elektros energijos saugojimas”, – teigia „Airbus” vadovas elektrifikacijai Glennas Llewellynas.

Kaip ir automobilių atveju, kritinė vieta yra baterijų darbas, be to, prisideda problema, kad baterijos yra sunkesnės nei kuras.

„Tačiau tuo pat metu, ko gero, daugiausia iš visų technologijų pasaulyje investuojama į baterijų technologijas. Tad jos dar vystysis”, –  aiškina G. Llewellynas.

„Tinkami bet kuriai pasaulio vietai”

Tuo tarpu „Zunum Aero”, JAV kompanijos „Boeing” iš dalies finansuojamas startuolis, planuoja iki 2022-ųjų rinkai pristatyti 12 vietų hibridinį lėktuvą.

„Kaina, kurią numatome, yra labai panaši į dabartinių orlaivių, tačiau veiklos išlaidos bus nuo 60 iki 70 procentų mažesnės nei dabar veikiančių orlaivių”, – teigia startuolio įkūrėjas Mattas Knappas.

Numatomi mažesni elektrinių lėktuvų veiklos kaštai, tiek dėl pigesnės elektros energijos, tiek dėl paprastesnių variklių, reikš, kad itin dideliu konkurencingumu pasižyminti aviacijos pramonė turės greitai prie elektrinių lėktuvų prisitaikyti.

„Airbus” prieš keletą metų pateikė atnaujintą lėktuvą, sutaupantį 15 procentų degalų. Kadangi lėktuvų kuras sudaro didžiąją avialinijų kaštų dalį, buvo sulaukta gausybės šių lėktuvų užsakymų, mat avialinijos norėjo aplenkti savo konkurentes.

Perėjimas prie elektrinių lėktuvų gali reikšti dar vieną privalumą: tokie lėktuvai yra gerokai tylesni, o tai reiškia, kad jie gali susilaukti draudimų dėl triukšmo netoli gyvenamųjų vietų išimčių. Turint omenyje, kad elektriniams lėktuvams taip pat nereikia ilgų pakilimo takų, jie gali kilti ir leistis netoli miesto centro esančiuose oro uostuose.

„Avinor” teigimu, perėjimas prie elektrinių lėktuvų taip pat padėtų avialinijoms išvengti bet kokių su klimato kaita susijusių baudų, kurias gali numatyti reguliuotojai, pavyzdžiui, didesnių mokesčių arba skrydžių apribojimų.

Norvegija save įsivaizduoja kaip gerą elektrinių lėktuvų išbandymo vietą.

„Mums reikia dorotis su daugeliu dalykų – ledu, smarkiais vėjais. Tačiau jei galėsime sėkmingai naudotis elektriniais lėktuvais čia, Norvegijoje, neabejoju, jog toks lėktuvas galės susidoroti su bet kokiomis sąlygomis bet kurioje pasaulio vietoje”, – teigia „Widero” vadovas Steinas Nilsenas.

Norvegija šiuo metu laukia pirmojo elektrinio orlaivio testams. D. Falkas-Petersenas, sertifikuotas pilotas, paprašė ministro K. Solviko-Olseno prisijungti prie pirmojo skrydžio, kai tik gegužę iš slovėnų gamintojo „Pipistrel” atkeliaus dvivietis lėktuvas.

„Pradėję naudoti pirmąjį elektrinį lėktuvą Norvegijoje, parodysime, kad elektriniai lėktuvai nėra tolima ateities vizija, o po keleto metų nutiksianti realybė”, – sakė Transporto ir susisiekimo ministras K. Solvikas-Olsenas.

Parengta pagal thelocal.no ir „Business Insider Nordic”.

Norvegijos planai dėl aplinkai draugiškos aviacijos: kas iš to išeis?
sfgdfg
Enter ad code here

  • To Top