Naujienos

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be pagrindo. Švedijos pareigūnai ėmėsi didelio tyrimo ir išaiškino schemą, kaip iš JAV ar Didžiosios Britanijos atgabentos šiukšlės netikėtai mūsų šalyje pavirsta važiuojančiomis transporto priemonėmis ir yra išgabenamos į Skandinavijos šalis, o jas įsigiję pirkėjai nė neįtaria, kad važinėja metaliniuose karstuose.
Operacijos drauge ėmėsi Švedijos policija bei organizacija „Larmtjanst“, valdoma Švedijos draudimo federacijos bei Švedijos ne gyvybės draudimo kompanijų. Tyrimo objektu tapo iš Baltijos šalių, daugiausiai iš Lietuvos, atvežti ir Švedijoje perregistruoti automobiliai.

Švedijos policijos tyrimo rezultatai

Įveža net per Vokietiją

Tyrimo radiniai stulbina, mat, kaip pavyko išsiaiškinti švedų detektyvams, organizacijos, prikeliančios netinkamais naudoti pripažintus automobilius, šaknų rasta ne tik keliose Europos šalyse, bet ir JAV.
Detektyvų aiškinimu, JAV arba Didžiojoje Britanijoje buvo nusiperkamas automobilis, nukentėjęs stiprioje avarijoje. Iš JAV toks „metalo laužas“ buvo importuojamas į Lietuvą, kur, remonto dirbtuvėse, į automobilį nebepanaši mašina atgaudavo normalią išvaizdą. Tuomet, priklausomai nuo aplinkybių, automobilis galėjo būti eksportuojamas į Švediją tiesiogiai, arba įvežamas per aplinkines šalis, netgi per Vokietiją.

Kaip pabrėžė tyrimą vykdę pareigūnai, neleistinos veiklos užuomazgos prasideda dar JAV, mat automobilio, turinčio sunaikintino statusą, užregistruoti neįmanoma dėl to, kad jis laikomas pavojingu. Tačiau sudaužytų automobilių pardavėjai tik perspėja, kad konkreti transporto priemonė negali būti užregistruota JAV.

Visi iki vieno – šiukšlės

Tyrimas prasidėjo Švedijos, Stokholmo uoste, kur pareigūnams pavyko aptikti apynaujį 3 serijos BMW. Automobilio kėbulo identifikacijos numeris (VIN) sutapo su esančiu gamyklinėje plokštelėje, bet variklio numeris buvo nutrintas, o automobilyje aptiktos dar dviejų kitų, vogtų, automobilių dalys. Minėtas BMW buvo skirtas JAV rinkai, tačiau ten buvo patyręs stiprią avariją, pripažintas naikintinu ir iškeliavo į Lietuvą. Čia, atgavęs formą, buvo atgabentas į Švediją su vokišku registracijos numeriu.

Švedijos policijos tyrimo rezultatai

Dar vienas BMW Stokholmo uoste buvo aptiktas po savaitės. Šįkart VIN, gamyklinė plokštė ir variklio numeris buvo nepakeisti, tačiau automobilyje aptikta dalių iš kitų trijų, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje pavogtų, automobilių. Pastarasis modelis taip pat buvo skirtas JAV rinkai, iš kur, po avarijos, iškeliavo į Lietuvą. Į Švediją modelis buvo įvežtas su lietuviškos registracijos numeriu.

Trečiasis automobilis, patekęs į Švedijos tyrėjų akiratį, taip pat buvo BMW. Tiriant jį atrasta trijų skirtingų automobilių dalys iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Iš pastarųjų – vienas buvo vogtas. VIN numeris nesutapo su įrašu gamyklinėje plokštėje. Šiam, JAV rinkai skirtam modeliui, buvo išduotas netaisomo automobilio sertifikatas, bet į Švediją jis buvo importuotas panaudojus latvišką registracijos numerį.
Tarp radinių pavyko atrasti netgi „Audi S4“ modelį, kurį Švedijoje po auksarankių perdirbimo nauji savininkai užregistravo kaip „Audi RS4“. Tai, kad automobilis yra S4, išdavė VIN numeris. Po avarijos JAV automobilis buvo atstatytas, pakeistas prietaisų skydelis, elektronika, stabdžių sistema, pavarų dėžė iš automatinės į mechaninę ir t.t. Nemažai panaudotų dalių – iš Vokietijoje pavogto automobilio.

Dar vienas 3 serijos BMW, po avarijos Didžiojoje Britanijoje, buvo atgabentas į Lietuvą. Meistrai automobilį atstatė, perdarė jo vairo sistemą iš vairo dešinėje į vairą kairėje, ištrynė variklio ir pavarų dėžės serijos numerius. Tyrėjai tirdami šį automobilį jame surado dviejų, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje pavogtų, automobilių dalių.

Nuvedė į Kauną

Švedijos policijai pavyko išaiškinti, kad schemos šaknys veda į Kauną. Būtent čia vietiniai auksarankiai į gyvenimą atgal sugrąžindavo tas transporto priemones, kurioms netgi buvo išduotos pažymos, kad grįžti į kelius jos negali. Garažas, kuriame buvo prikeliami „metaliniai frankenšteinai“, buvo apieškotas pasitelkus ir Lietuvos pareigūnus. Radiniai pribloškė: automobiliai čia buvo virinami iš dalių, surenkami iš skirtingų transporto priemonių, atgal į vietą grąžinami nutraukti stogai, išlaužytos važiuoklės ir t.t. Pareigūnų tyrimo pastabose yra ne tik pabrėžta, kad VIN numeriai buvo klonuojami. Yra ir tokios žymos, kaip, pavyzdžiui, po remonto automobilis tapo 2 cm trumpesnis. Negana to, buvo ištirtos garaže surastos kompiuterinės laikmenos, automobilių remonte naudota elektronika. Policijai pavyko išaiškinti nemažai automobilių, važinėjančių Švedijos keliuose. Patikrinus jų identifikacijos numerius paaiškėjo, kad visi automobiliai sugrįžo į eismą, nors turėjo nebetaisytinų žymas.

Švedijos policijos tyrimo rezultatai

Pareigūnams pavyko atrasti daugybę elektronikos priemonių, plačiai naudotų automobilių vagystėse, perprogramuojant automobilių raktelius, borto kompiuterius ir t.t. Kaune rastos priemonės be didesnio vargo leido kopijuoti rakteliuose esančią informaciją, atrakinti ir užrakinti automobilius, priskirti naujus raktelius automobiliams, keisti VIN kodą. Rasta ir savadarbių priemonių, pavyzdžiui, leidžiančių automobiliui priskirti naujus raktelius. Tyrėjai pabrėžė, kad nė vienu atveju pardavėjai, į rinką sugrąžinę šiukšles, nebuvo įspėję klientų, kad automobilis prikeltas iš „mirusių“. Be to, dažniausiai tokie automobiliai buvo parduodami su tik vienu raktu. Dauguma iš tirtų automobilių buvo sulipdyti iš kelių skirtingų dalių, atstatyti naudojant vogtų automobilių dalis.

Švedai, apibendrindami tyrimo rezultatus, pabrėžė, kad neretai nustatyti, jog automobilis prikeltas iš šiukšlės, gana sudėtinga, mat darbai Kaune buvo atliekami nagingai. Nepaisant to, pavojų vairuojant tokį automobilį netrūksta: iš kelių skirtingų dalių sulipdyti automobiliai turi netinkamai sumontuotas saugos pagalves, zonos, turinčios sugerti smūgį avarijos metu, gerokai trapesnės ir praradusios savo savybes.

Lietuvoje sugrąžinti lengviau

Vitoldas Milius, Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius, neslėpė, kad iš JAV ar ES šalių daužti automobiliai atkeliauja į Lietuvą, mat užsienyje galioja griežtesni remonto ir saugos sistemų atstatymo standartai. Anot jo, jei užsienyje dėl aukštų automobilių remonto standartų visi atstatymo darbai pabrangsta, Lietuvoje dažnai nesusimąstoma, kad netinkamas automobilio remontas gali turėti labai rimtas pasekmes.

„Puikiai žinomos istorijos, kaip prabangūs ,,stipriai“ daužti automobiliai yra ,,suremontuojami“ Lietuvoje. Dažnai jie būna registruojami Lietuvoje, bet iškeliauja į kitas šalis, jau turėdami ES registracijos dokumentus“, – pasakojo pašnekovas. Anot jo, savotiška taisykle tapo tai, kad parduodamas automobilį į kitas šalis, jo savininkas sutinka pasirašyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuria patvirtinama, kad automobilis yra saugus, nesvarbu, kad prieš tai jis buvo stipriai apgadintas. Manoma, jog „nieko tokio“, jei buvęs savininkas nedeklaruos, kad automobilis buvo sudaužytas, neatskleis, kas ir kaip atliko jo remonto darbus, nors iš tiesų ši informacija itin svarbu, kai automobilis parduodamas į kitas šalis, jei pardavėjas pabrėžė, kad automobilis yra saugus naudoti.

„Pirmi signalai dėl nesaugių importuotų automobilių iš Lietuvos buvo gauti iš Skandinavijos šalių. Švedijoje iš Lietuvos importuotų automobilių detali vertinimo praktika prasidėjo prieš kelis metus, kai įgaliotame servise buvo nustatyta, kad automobilis neleistinai suremontuotas, kad jame yra vogtų detalių. Ši žinia greitai nuskriejo per visas Skandinavijos šalis“ – aiškino V. Milius.

Visuomenės pasipiktinimas buvo toks didelis, kad į automobilius, kurių istorijoje yra minima Lietuva, Švedijoje žiūrima itin įtariai, jie nuodugniai patikrinami. Be to, kai kurios advokatų kontoros netgi siūlo nemokamai pasitikrinti brangių, iš Lietuvos importuotų, automobilių techninę būklę. „Švedijoje buvo ne vienas atvejis, kai buvo gauta informacija, kad automobilio saugos pagalvės buvo iššovusios, tačiau tikrinant suremontuotą transporto priemonę buvo nustatyta, kad saugos pagalvių nėra arba jos sumontuotos iš kitų automobilių ar restauruotos. Kadangi Švedijoje, o taip pat ir daugelyje Europos valstybių, draudžiama naudoti neoriginalias saugos pagalves, pagal nutylėjimą laikoma, kad tokiu atveju automobilyje tiesiog nėra saugos pagalvių ir automobilis pripažįstamas nesaugiu“, – aiškino žinovas. Pasak jo, atradus, kad saugos pagalvės remontuotos neleistinu būdu, detaliau gilinamasi ir į automobilio remonto kokybę. Anot V. Miliaus, taip dažnai atrandama, kad automobilis suremontuotas neleistinai, surandamos vogtos dalys ir pan. Tokiam automobiliui, aiškino pašnekovas, tiesiog uždraudžiama dalyvauti eisme ir prasideda turtinių santykių aiškinimasis su automobilių pardavėjais. „Toks automobilis gali būti gražintas buvusiam savininkui iš Lietuvos. Be to, išieškomi ne tik už automobilį sumokėti pinigai, bet ir įvairiausi mokesčiai, teismo išlaidos, turtinės ir neturtinės žalos. Visa tai gali gerokai viršyti automobilio kainą“, – neslepia V. Milius.

Šaltinis: delfi.lt

 

 

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius
sfgdfg
  • .
    To Top