Švedijos naujienos

Ar Švedijoje visai nebeliks grynųjų pinigų?

Mažiausiai grynuosius pinigus pasaulyje naudojančios visuomenės žmonės greitai gali apskritai netekti banknotų ir monetų.

Švedija yra plačiai žinoma kaip bene mažiausiai grynuosius pinigus naudojanti šalis visame pasaulyje. Dauguma Švedijos bankų skyrių nebeišduoda grynųjų pinigų, daugelis parduotuvių, muziejų ar restoranų priima mokėjimus tik kortele ar telefonu. Tačiau tame yra ir minusų, ypač dėl to, kad kai kurie žmonės, daugiausia vyresnio amžiaus, neturi prieigos prie skaitmeninės bendruomenės.

Kad išvengtų tokio ekstremalaus scenarijaus, kai nebeliks grynųjų pinigų, Švedijos grynųjų pinigų tvarkymo įmonė “Loomis AB” siekia valdžios institucijų užtikrinimo, jog bankai ir prekybininkai ir toliau priims grynuosius pinigus.

Panašus perspėjimas atkeliavo ir iš Švedijos centrinio banko, kuris sunerimo, kad spartus grynųjų pinigų nykimas galiausiai ves prie banknotų ir monetų gamybai reikalingos infrestruktūros griūties ir kliudys užtikrinti saugią bei efektyvią mokėjimo sistemą.

“Loomis AB” vadovas Patrikas Anderssonas pastebi, kad labiau į šiaurę nutolusios Švedijos vietos labiausiai rizikuoja netekti prieigos prie grynųjų pinigų. Toks scenarijus būtų išties neraminantis gamtos katastrofos ar technologinės nelaimės atveju – tuomet švedai gali neturėti galimybės nusipirkti pačių būtiniausių prekių.

“Grynieji pinigai yra svarbūs krizinėse situacijose. Švedai, ko gero, nelabai suvokia galimų pasekmių, jei tokia krizė ištiktų”, – aiškina  P. Anderssonas.

Pastarosios apklausos parodė, kad tik 25 procentai švedų 2017-aisiais kartą per savaitę mokėjo grynaisiais. Dar prieš ketverius metus šis skaičius siekė 63 procentus. Net 36 procentai iš viso niekuomet nenaudoja grynųjų arba moka grynaisiais kartą ar du kartus per metus.

Dėl to bendra mokėjimų grynaisiais pinigais vertė nukrito iki mažiau nei dviejų procentų BVP. “Ne tokioje tolimoje ateityje Švedija gali tapti visuomene, kurioje apskritai grynieji nebebus naudojami”, – perspėja ir Švedijos centrinis bankas.

Kaip atsaką į tokią situaciją Švedijos bankas svarsto, ar yra poreikis oficialiai skaitmeninei valiutai, e-kronai. Galutinio pasiūlymo tikimasi ne anksčiau kaip antroje kitų metų pusėje. Pagrindinė idėja ta, kad e-krona būtų grynųjų papildymas ir visiškai jų nepakeistų.

Parlamento komitetas, peržiūrintis platesnę programą Riksbankui, šią vasarą planuoja paskelbti specialią ataskaitą apie iššūkius, kuriuos kelia grynųjų vartojimo sumažėjimas. Riksbanko valdytojas Stefanas Ingvesas paragino imtis teisinių pokyčių, kurie užtikrintų centrinio banko vykdomą vadovavimą mokėjimų sistemai smarkiai mažėjant grynųjų vartojimui.

Švedija juda tokios situacijos, kuomet “visuomenės vykdomi mokėjimo būdai yra kontroliuojami komercinių žaidėjų”, link, “Dagens Nyheter” tvirtino S. Ingvesas, pabrėždamas, kad “tai gali tapti problema, ypač krizės atveju”.

Praėjusiais metais grynųjų pinigų apyvarta Švedijoje nukrito labiausiai nuo 1990-ųjų ir šiuo metu yra daugiau nei 40 procentų mažesnė nei pakilimo laikotarpiu.

Grynųjų pinigų vartojimui mažėjant, parduotuvėms, maitinimo įstaigoms, bankams auga kaštai už aprūpinimą banknotais ir monetomis. Tai toliau gilina problemą, mat dar labiau stengiamasi nenaudoti grynųjų pinigų.

Nina Wenning, “Bankomat” (kuris priklauso didžiausiems Švedijos bankams ir tvarko didžiąją dalį grynųjų šalies bankomatuose) teigia, jog kaina, kurią bankai moka už kiekvieną bankomato operaciją, “per pastaruosius metus dramatiškai išaugo”.

Kaip bebūtų, labiausiai stulbinantis reiškinys, ko gero, yra itin spartus “Swish” išpopuliarėjimas. Tai programėlė, leidžianti švedams mokėti ar gauti pinigus telefonu.

Atsiradusi 2012-ųjų pabaigoje, “Swish” stabiliai augo, kiekvieną mėnesį įgydama po daugiau nei 100000 naujų vartotojų. Šiuo metu programėle naudojasi 6,2 milijono žmonių – daugiau nei 60 procentų šalies gyventojų. Kompanijos teigimu, dažniausia pervedama suma yra apie 100 kronų.

“Swish” labai patogi ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, reikia pasidalinti restorano sąskaitą. Viskas tetrunka keletą sekundžių. Kompanijos teigimu, programėlė turi ir kitokį reikšmingą poveikį Švedijos visuomenei.

“Pastebime, kad “Swish” ima keisti žmonių elgesį. Tarkime, naktį po atlyginimo mokėjimo, viena minutė po vidurnakčio, užfiksuojame didžiulę mokėjimų gausą, mat žmonės paprastai nori grąžinti skolas draugams, kolegoms ar artimiesiems”, – tvirtina Peras Ekwallis, “Swish” atstovas spaudai.

P. Ekwallio teigimu, visiškas mitas, jog vyresni žmonės nesinaudoja “Swish”: programėlę naudoja pusė vyresnių nei 60 metų žmonių, nors vyresnių nei 80 gyventojų naudojimasis gerokai mažesnis.

Visgi galimi sunkumai likus visiškai be grynųjų pinigų paskatino kampaniją pavadinimu “Kontantupproret” (“grynųjų maištininkai”), kuria reikalaujama, kad pinigų ateitis būtų ne vien tik bankų ir verslo atstovų, o demokratinis sprendimas.

Parengta pagal “Bloomberg” ir “The Guardian”.

 

Ar Švedijoje visai nebeliks grynųjų pinigų?
sfgdfg
  • .
    To Top