Švedijos naujienos

Kas slypi už automobilių padegimų Švedijoje?

Po daugybės automobilių padegimų Vakarų Švedijoje ir kitose šalies vietovėse savo žodį dėl neramumų priežasčių ir galimų pasekmių bendruomenei tarė ekspertai ir vietos gyventojai.

Timo Lyyra iš Göteborgo apie automobilių padegimus Frölundoje sužinojo iš dešimtmečio sūnaus skambučio. Berniukas stebėjo gaisrą pro buto langus. “Kai taip nutinka priešais tavo miegamojo langus, tiesiogiai tave paliečia, pasidaro išties baisu”, – sakė T. Lyyra.

Pasak Švedijos Švedijos nenumatytų atvejų agentūros (MSB), automobilių padegimų skaičius nuo 1998-ųjų kas dešimtmetį beveik padvigubėja. 1998-aisiais Švedijoje buvo užfiksuota 380 tokių atvejų, 2007-aisiais – 843, o 2017-aisiais – 1457.

Ta patys statistiniai duomenys rodo, kad dažniausiai nusikaltimai įvyksta Stokholme ir jo apylinkėse, toliau seka Västra Götaland ir Skåne. Švedijos nacionalinė nusikaltimų prevencijos taryba (Brå) taip pat skelbia statistinius duomenis apie vandalizmo ir pasikėsinimo į nuosavybę atvejus, tačiau neišskiria automobilių padegimų iš visų padegimų atvejų.

Pirmadienio naktį šalyje liepsnojo apie 80 automobilių, kitos dienos vakare vėl buvo padegimų. Neaišku, ar visi įvykiai tarpusavyje susiję, tačiau Göteborgo policija įsitikinusi, kad bent dalis padegimų buvo suderinti socialiniuose tinkluose. “Expressen” ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kurį gavo likus valandai iki padegimų. Jame kaukėtas vyras dėl incidentų kaltina Švedijos policiją, politikus ir visuomenę: “Jei laikote mus gyvuliais, mes ir elgsimės kaip gyvuliai”.

T. Lyrra sakė nenustebęs, kad Frölundoje vyko padegimai. Jis pažymi, jog Göteborgas yra vienas labiausiai segreguotų Europos miestų, o Frölunda yra viena iš 23 vietovių, kurias policija vadina “ypač pažeidžiamomis” – tai reiškia, kad didelis nusikalstamumas daro įtaką vietos bendruomenei, o socioekonominis statusas yra žemas.

“Jei didelę dalį žmonių atskiriate nuo visuomenės ir juos nuskurdinate, jie tikrai tuo nesidžiaugs. Iš jų atimtos galimybės, jie atskirti geografiškai. Jie galėtų asimiliuotis, bet neturi tokios galimybės!”, – aiškina T. Lyrra.

Smålando Linnaeus universiteto Socialinio darbo katedros profesorius Torbjörnas Forkby kaip galimą paaiškinimą įvardina augančius skirtumus tarp socialinių grupių ir miestų rajonų: “Pernelyg didelė jaunų žmonių, gyvenančių atskirtosiose vietose, dalis jaučia, kad visuomenė priklauso kažkam kitam”.

Profesorius teigia, jog pasekmės gali apimti neramumus, protestus ir net nuosavybės naikinimą. Jis priminė išplitusių riaušių Jungtinėje Karalystėje 2011-aisiais pavyzdį: po protestų dėl Londone policijoje nušauto vyro staiga įsiplieskė riaušės.

Antradienio rytą Göteborgo policija pranešė įtarianti sąsają tarp automobilių padegimų ir per vasarą mieste suimtų daugybės kriminalinių gaujų narių.

T. Forkby sakosi neturintis informacijos apie šią sąsają, bet sutinka, kad tai galėjo nulemti tokią reakciją: “Atrodo, kad jie nori paskelbti savotišką pareiškimą”.

Tačiau Göteborgo universiteto Politikos mokslų katedros dėstytojas Andersas Sundellis tvirtina, jog padegimai neturėtų būti vertinami kaip protestas: “Tai yra visiškai betikslis ir bereikšmis griovimas, o demokratijoje bendraujame ne taip”. Pasak mokslininko, dabar policija turi surasti kaltininkus, kad šie atsakytų už nusikaltimus, o politikai privalo galvoti, kaip tokių nusikaltimų išvengti.

Švedijos parlamento narys Kaiariųjų partijos atstovas Danielis Riazatas pirmadienį “Twitter” paskelbė nenustebsiantis, jei paaiškėtų, jog likus mėnesiui iki rinkimų į padegimus įsivėlė “dešinieji ekstremistai”.

Tačiau kaltintojas Matsas Ihlbomas atmeta spėliones dėl politinių veiksmų: “Tyrime niekas nerodo, kad tai buvo politiniai veiksmai”. Jis neatskleidė tolesnės informacijos apie įtariamųjų motyvus, bet teigė, kad viena iš hipotezių – automobilių padegimai buvo reakcija į policijos veiksmus.

A. Sundellis į spėjimą, kad padegimai siejasi su politine kampanija, taip pat žiūri skeptiškai, tačiau mano, jog pirmadienio įvykiai gali turėti įtakos politinėms diskusijoms prieš rinkimus.

Taip, kaip išplitę miškų gaisrai į politinės darbotvarkės viršų iškėlė klimato klausimus, padegimai gali atnaujinti dėmesį įstatymo ir tvarkos klausimams.

Parengta pagal thelocal.se.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Kas slypi už automobilių padegimų Švedijoje?
sfgdfg
To Top