Švedijos naujienos

Kur dar ketina pirmauti Švedija?

Centrinis Švedijos bankas (Riksbankas) gali tapti pirmuoju valstybiniu banku, turinčiu savo kriptovaliutą. 

Grynųjų vartojimas šioje Skandinavijos šalyje smarkiai krenta, ir Švedija tampa viena pirmųjų kandidačių, galinčių turėti oficialią kriptovaliutą.

“E-kronos” įvedimas galėtų įvykti per keletą metų, nors “2018-ieji dar gali būti per ankstyva data”, – sako James Pomeroy iš britų banko HSBC.

Riksbankas inicijuoja tarptautinį bendradarbiavimą vystant oficialiai patvirtintas kriptovaliutas ir gali tapti pirmuoju, turinčiu savo kriptovaliutą, teigia HSBC analitikai.

Ekonomistas J. Pomeroy savo klientams šią savaitę išsiuntė pranešimą, pavadintą “Reikšmingi metai Švedijai: ar ekonomika gali įveikti iššūkius?”

Pranešime apžvelgiama Švedijos ekonomikos būklė, kurią HSBC vadina “viena įdomiausių pasaulyje”, ir aiškinamos taip vadinamos “e-kronos” įvedimo galimybės: tai gali įvykti per artimiausius keletą metų, nors “2018-ieji dar būtų kiek per anksti”.

Švedijos ekonomika pasižymi tuo, kad grynųjų vartojama beveik mažiausiai pasaulyje, parduotuvės ir kiti verslai skatina grynųjų nevartoti, juokiamasi, jog čia netgi gatvės muzikantai ar išmaldos prašytojai gali priimti auką kortele.

Tad nenuostabu, kad Riksbankas yra diskusijų, kaip turėtų atrodyti centrinio banko išleidžiama kriptovaliuta, priešakyje.

“Švedija šiuo klausimu yra pažengusi neabejotinai toliau nei Jungtinė Karalystė, žemyninė Europa ir JAV. Dėl technologinio šalies išsivystymo nauji įdomūs dalykai ekonomikoje čia atsiranda pirmiausia, o tik paskui paplinta kitur”, – sako J. Pomeroy.

2010-aisiais Švedijoje grynaisiais naudojosi apie 40 procentų gyventojų, o 2016-aisiais – apie 15 procentų. 2017-ųjų duomenų dar nėra, bet prognozuojama, kad skaičius gali būti mažesnis nei 10.

Kaip pažymi J. Pomeroy, Riksbankas “parengė nemažai tiriamųjų straipsnių šia tema, kaip mažėjant grynųjų vartojimui centrinis bankas gali ieškoti kitų mokėjimo būdų nesinaudojant mažmenine bankininkyste. Taip vadinama “e-krona” būtų naudojama smulkiems pirkiniams, bet kuriuo metų būtų prieinama kompanijoms, individualiems asmenims ir finansinėms institucijoms”.

Riksbanko vadovas Stefanas Ingvesas gruodį pabrėžė, kad “būtent Stokholme prieš 350 metų buvo sukurtas pirmas modernus banknotas, tad simboliška, jog Švedijoje grynieji pinigai išgyvena paskutines savo dienas. Gali būti, kad Riksbankas ir vėl rašys istoriją”.

Riksbankas pristatė du galimus būdus, kaip veiktų “e-krona”: vienas būtų paremtas verte, kitas – registracijos sistema. Pasak HSBC, pirmasis variantas “labiau primintų dabartinius grynuosius, vertė būtų įtvirtinta programėlėje ar kortelėje, o ne centrinėje duombazėje”. Alternatyvus variantas – “e-krona” būtų laikoma atskirose sąskaitose, o šios būtų centrinėje duomenų bazėje. Antrasis variantas užimtų daugiau laiko, tačiau greičiausiai būtų naudingesnis. Riksbankas taip pat paminėjo, kad galimas jungtinis variantas.

Visgi naujoji valiuta nebūtinai pakeistų grynuosius, tai greičiau būtų bandymas išsiveržti priekin ir užbėgti už akių galimai krizei, kai grynieji nebebus priimtinas mokėjimo būdas.

“Daugelis vietų Švedijoje nebepriima grynųjų, tad čia jau turi įsikišti centrinis bankas. Kai peržengiama linija, kuomet pardavėjai nebepriima grynųjų, reikalingas elektroninis mokėjimo būdas. Riksbanko nuomone, tokiu atveju centrinio banko užduotis yra suteikti visiems tinkamą mokėjimo būdą. Jei grynieji nebėra priimtina mokėjimo priemonė, centrinis bankas turi pateikti alternatyvą”, – sako J. Pomeroy.

Parengta pagal “Business Insider Nordic” ir thelocal.se.

Kur dar ketina pirmauti Švedija?
sfgdfg
Enter ad code here

  • To Top