Pirmieji pagal Europos Sąjungos susitarimus į Lietuvą perkelti irakiečiai siekia teisinio pabėgėlių statuso ir skundžia Vilniaus teismui sprendimą jiems suteikti laikiną teisinę apsaugą.
Tai BNS patvirtino laikinai Migracijos departamento direktorės pareigas einanti Evelina Gudzinskaitė.
„Taip, toks skundas yra. Visų pirma, mūsų sprendimas buvo suteikti papildomą apsaugą jiems, o jie mano, kad jiems priklausė pabėgėlio statusas“, – sakė departamento vadovė.
Sprendimas dėl laikinos apsaugos buvo priimtas gruodžio 15-ąją – tą pačią dieną, kai irakiečių šeima iš Graikijos atvyko į Lietuvą. Ji sakė plačiau negalinti komentuoti šeimos nurodomų dėl asmens duomenų apsaugos.
Pasak E.Gudzinskaitės, pabėgėlio statusas suteikia teisę gyventi nuolat, teisinė apsauga – laikinai. Tačiau nei finansinės išmokos, nei kitos garantijos nesiskiria.
Ji patvirtino, kad tai yra pirmas toks skundas per jos, kaip laikinosios departamento vadovės, tarnybos laiką nuo pernai birželio – anksčiau tokių skundų būdavo sulaukiama dažniau.
„Bet tai nėra kažkoks išimtinis, netikėtas atvejis. Galbūt žmonės dabar yra labiau informuoti (…). Galbūt iš moralinių paskatų, kad pabėgėlis turi būti pabėgėlis, skundžiama“, – minėjo E.Gudzinskaitė.
Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu.
Pirmoji šeima – tėvas, mama ir du vaikai – pagal šį ES susitarimą į Lietuvą atvyko gruodžio viduryje. Dviejų mažamečių vaikų tėvas mokėsi aukštesniojoje vadybos mokykloje, turi vadybos, statybų darbo patirties, motina niekur nėra dirbusi.
