Jau antrus metus Norvegijoje su globėjams atiduotu savo mažamečiu sūnumi Gabrieliumi tik retsykiais susitikti galinti, o pastaruoju metu ir šios galimybės netekusi lietuvė Gražina Leščinskienė pakilo į kovą su vaiką iš jos atėmusia Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“.
Antradienį Norvegijoje, Kristiansiundo mieste, Nordmiorės pirmosios instancijos teisme prasidėjo teismo procesas, per kurį bus nagrinėjamas Gabrieliaus globos klausimas.
Pernai Miorės ir Rumsdalio apskrities komisijos vaiko gerovės ir kitiems socialiniams klausimams sprendimu sūnaus globos netekusi G.Leščinskienė sieks susigrąžinti iš jos atimtą sūnų ar bent jau išsikovoti teisę su juo reguliariai matytis.
Nutrūko ryšys su artimaisiais
Iš Norvegijoje gyvenančios ir čia dirbančios lietuvės atimto sūnaus istorija bei bandymai šį vaiką sugrąžinti į Lietuvą prikaustė ne tik paprastų žmonių dėmesį – į kovą dėl Lietuvos piliečio pakilo ir aukštas pareigas einantys politikai.
Tačiau nei prašymai, nei reikalavimai, nei teisiniai argumentai Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ atstovų nepaveikė – iš motinos atimtas Gabrielius buvo perduodamas vis kitiems globėjams, kol galiausiai aštuonerių metų berniukui patekus į trečiąją globėjų šeimą nutrūko jo ryšiai su artimaisiais.
Anūku rūpinosi dvejus metus
„Apie savo anūkėlį nieko nežinau jau nuo praėjusio rudens, kai jis pateko pas trečiuosius savo globėjus. Viliuosi, kad kas nors pasikeis po šio teismo proceso.
Su „Barnevernet“ kovojanti dukra reikalauja jai grąžinti sūnų ar bent jau leisti reguliariai su juo matytis“, – portalui lrytas.lt sakė G.Leščinskienės mama, Gabrieliaus močiutė 64 metų Regina Stašienė.
Rokiškio rajone, Kavoliškyje, gyvenanti R.Stašienė neslėpė, kad jos laukia dvi nerimo dienos – tiek laiko truks Norvegijoje prasidėjęs teismo procesas. Moteris sakė galinti ištverti bet ką, kad tik vėl išvystų savo mylimą anūką.
„Dukrai išvykus į užsienį aš Gabrieliumi rūpinausi dvejus metus. Berniukas Kavoliškyje lankė darželį. Problemų dėl šio vaiko niekada nebuvo kilę“, – prisiminė R.Stašienė.
Pasiėmė gyventi ir sūnų
Norvegijoje pastovų darbą susiradusi ir būstą išsinuomojusi G.Leščinskienė Gabrielių pas save pasikvietė 2011-ųjų rudenį.
Pas mamą į Norvegiją Gabrielių atvežė jo krikšto tėvai – G.Leščinskienės jaunesnysis brolis Ramutis Stašys su drauge.
R.Stašys Norvegijoje jau buvo spėjęs susirasti darbą anksčiau negu sesuo.
Kai nuolatinį darbą valymo paslaugas teikiančioje įmonėje gavusi G.Leščinskienė išsinuomojo pusę namo, čia vietos užteko ir jos broliui bei jo bendradarbiui.
Pas motiną į Norvegiją atvažiavęs Gabrielius ėmė lankyti darželį.
Ant anūko dukra nešaukė
„Gražina broliui buvo suteikusi įgaliojimą sūnų lydėti kelionės metu, todėl Gabrielių, jei to dėl didelio darbo krūvio negalėdavo padaryti motina, į Lietuvą per didžiąsias šventes parveždavo Ramutis.
Kartą man Gabrielius prasitarė darželyje verkęs, nes vietiniai vaikai jį ar jo mamą išvadino negražiais žodžiais. Tada į tai dėmesio neatkreipiau – patyčių tarp vaikų pasitaiko ir mūsų darželiuose bei mokyklose“, – keistą anūko užuominą prisiminė R.Stašienė.
Pasak R.Stašienės apie tai, kad į vaikų auklėjimą Norvegijoje žiūrima rimtai, dukrą jau anksčiau buvo įspėjęs ilgiau šioje šalyje gyvenęs brolis Ramutis.
Moters teigimu, dukra brolio patarimo paklausė.
„Man į atmintį įsirėžė vienas įvykis. Besisvečiuodamas pas mane Gabrielius įsidūko, tai dukra, norėdama jį nuraminti, vaiko neapšaukė, o pasistačiusi prieš save prie jo priklaupė ir ilgai su juo kalbėjosi aiškindama, kaip elgtis nedera“, – prisiminė Gabrieliaus močiutė.
Siūlė Gabrielių palikti Lietuvoje
Pasak R.Stašienės, viskas prasidėjo, kai Gabrielius Norvegijoje pradėjo lankyti mokyklą.
G.Leščinskienė gavo žinutę iš mokyklos, o atėjusi sulaukė klausimų, kodėl jos sūnus dažnai vaikšto į tualetą ir plaunasi rankas.
„Aš, kaip medikė, anūką mokiau, kad reikia plautis rankas ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir sugrįžus iš lauko. Gabrielius buvo pasiųstas pas gydytoją, o šis, neradęs jokių sutrikimų, liepė pabendrauti su psichologu.
Va tada ir prasidėjo kišimasis į šeimos reikalus, namuose ėmė lankytis „Barnevernet“ atstovės.
2014 metų pavasarį per Velykas su Gabrieliumi pas mane sugrįžęs Ramutis buvo sunerimęs dėl „Barnevernet“ dėmesio ir siūlė Gabrieliaus į Norvegiją nebevežti.
Bet iki mokslo metų pabaigos buvo likę pusantro mėnesio, todėl nusprendėme, kad berniukui verta grįžti ir baigti pradėtus mokslo metus“, – sakė R.Stašienė.
„Anūkas tapo neįprastai lėtas“
Apie slapta iš mokyklos „Barnevernet“ paimtą Gabrielių jo motinai 2014 metų birželį buvo pranešta SMS žinute.
„Dukra nuskubėjo į mokyklą, tačiau nieko nepešė – ji tik sužinojo, kad Gabrielius atiduotas dviejų jaunų moterų globai. Gražinai su sūnumi buvo leista matytis kartą arba du kartus per mėnesį.
Mano akimis, po šių įvykių Gabrielius labai pasikeitė.
Per susitikimus dukra jam leisdavo telefonu arba skaipu pasikalbėti ir su manimi. Į mano klausimus vaikas lyg robotas atsakinėdavo: „Gerai, nežinau…“ – ir tik rankytes gniaužydavo.
Dėl patirto streso jis tapo kažkoks neįprastai lėtas“, – sakė sielvarto sugniuždyta močiutė.
Vaiko dėdė kaltinimų nesulaukė
Iš artimųjų atimto Gabrieliaus gyvenimas galėjo pasikeisti pernai sausio 26-ąją, kai į Norvegiją sugrįžęs jo dėdė pasiėmė vaiką su savimi ir pamėgino parsivežti į Lietuvą.
„Manau, kad mintis parsivežti Gabrielių Ramučiui kilo spontaniškai. Į Norvegiją Ramutis susiruošė norėdamas atsiimti skolą iš buvusio darbdavio. Mano sūnus turėjo sesers pasirašytą įgaliojimą lydėti Gabrielių kelionėje. Ramutis turėjo ir sūnėno gimimo liudijimą.
Sužinojęs, kad Gražina važiuoja susitikti su Gabrieliumi, Ramutis ją pasekė. Gabrielių jis sutiko prie tualeto, į kurį berniukas dažnai vaikščiodavo. Pamatęs dėdę vaikas apsidžiaugė, o išgirdęs, kad važiuos namo, pasileido kartu su juo.
Ramučiui su Gabrieliumi pavyko nukakti iki Švedijos ir įsėsti į keltą. Pareigūnai iš kelto juos išlaipino iki išplaukimo likus vos dvidešimčiai minučių.
Po parą trukusios apklausos Ramutis buvo paleistas nepareiškus jam jokių kaltinimų, o Gabrielius sugrąžintas į Norvegiją ir perduotas „Barnevernet“ atstovams“, – sakė R.Stašienė.
Gavo tik neryškių nuotraukų
Į Norvegiją sugrąžintas Gabrielius buvo perduotas kitiems globėjams – ūkininkų šeimai.
„Tas globėjas vyras visai nieko, bet jo žmona – Dieve padėk. Į susitikimus su dukra iš šių globėjų Gabrielius ateidavo prasmirdęs, šiaudų prisivėlusiais plaukais. O rudeniop mano anūkėlis buvo perduotas tretiems globėjams.
Nuo tada mūsų bendravimas nutrūko. Su Gabrieliumi nebeleista susitikti ir mano dukrai.
Ir aš, ir dukra Gabrieliui siunčiau siuntinius. Norėdama įsitikinti, kad jis juos gavo, prašiau atsiųsti nuotraukas.
Gavau kelias neryškias nuotraukas, kur vaikas nufotografuotas iš šono bei iš nugaros.
Žvelgiant į šias nuotraukas lieka tik spėlioti, ar jose tikrai užfiksuotas Gabrielius“, – guodėsi norvegų šeimai atiduoto anūko močiutė.
Po užpuolimo atsidūrė reanimacijoje
Po Gabrieliaus netekties žygių dėl jo susigrąžinimo ėmėsi ne tik jo motina, bet ir močiutė.
„Susirašinėjau su Norvegijos pareigūnais, buvau susitikusi su Norvegijos ambasadoriumi, su dėmesį parodžiusiais Lietuvos politikais. Ypač daug dėmesio ir pagalbos sulaukiau iš eroparlamentaro Valentino Mazuronio.
Pernai vasario 19 dieną Rokiškio rajono savivaldybės administracijos sprendimu man buvo paskirta Gabrieliaus globa. Tačiau šio dokumento norvegai nepripažino. Aš prašiau galimybės susitikti su anūku, tačiau sulaukiau neigiamo atsakymo.
Negana to, sužinojau, kad mano dukra ir jai teismo procesuose vertėjaujanti moteris patyrė išpuolį. Mano žiniomis, dukra ir jos vertėja buvo užpultos gatvėje. Užpuolikai moterims užčiaupė burną ir suleido kažkokių vaistų, po to jos abi atsidūrė reanimacijoje“, – nerimavo R.Stašienė.
Rengiasi protesto mitingui
Pasak moters, antradienį Norvegijoje prasidėjęs jo anūko likimą lemsiantis teismo procesas truks dvi dienas.
„Trečiadienį šiame procese liudys ir mano sūnus Ramutis bei pirmasis Gražinos vyras, kuris rūpinasi jųdviejų paaugle dukra ir su kuriuo aš iki šiol palaikau draugiškus santykius. Šios apklausos vyks telefonu.
Dukra man sakė, kad per šį teismo procesą ji sieks susigrąžinti Gabrielių arba blogiausiu atveju bent gauti galimybę su juo matytis“, – sakė vilties vėl išvysti mylimą anūką neprarandanti R.Stašienė.
Ketvirtadienį R.Stašienė su ją ir jos dukrą palaikančiais žmonėmis ruošiasi vykti į sostinę ir prie Norvegijos ambasados surengti protesto mitingą.
Procesui trukdo sniegas
Antradienį Kristiansiundo mieste Nordmiorės teismo procesas prasidėjo kiek vėliau, nei buvo numatyta. Kaip portalui lrytas.lt pranešė šį procesą stebinti Neringa Ozolina, į teismo posėdį dėl blogų oro sąlygų (iškrito daug sniego) vėlavo teismo dalyviai.
Todėl per pirmąjį posėdį bus pasakytos tik įžanginės kalbos, o pagrindinė proceso diena bus trečiadienis. Tądien teisme bus išklausyti liudininkai, pateikti dokumentai ir parodyta vaizdo medžiaga.
Kaip „Bernevernet“ atstovės liudys tik dvi šios tarnybos darbuotojos. Gražinos pusėje yra daugiau įvairių liudytojų. Be to, mes turime vaizdo įrašų, kurie patvirtina, kad vaikas nebuvo pagrobtas, o pats norėjo važiuoti namo“, – sakė N.Ozolina.
Pasak N.Ozolinos, „Barnevernet“ pozicija yra tokia – kadangi egzistuoja grėsmė, kad Gabrielius gali būti išvežtas į Lietuvą, negalima jam leisti susitikinėti su motina, vaikas turi būti anonimiškai paslėptas.
„Mes tokius iš piršto laužtus argumentus paneigsime. Turime paruošę stiprių argumentų, kurių „Barnevernet“ nesitiki“, – sakė N.Ozolina.
Lietuvę gina patyrusi advokatė
Visais įmanomais būdais G.Leščinskienei padedanti N.Ozolina sakė tikinti, kad laimėti procesą gali padėti ir Gražiną ginančios advokatės Ekaterinos Riesen patirtis.
„Ši advokatė yra laimėjusi ne vieną teismo procesą ir sugrąžinusi vaikų į Rusiją. E.Riesen dėka buvo sugrąžinti ir vieno mūsų tautiečio vaikai“, – sakė N.Ozolina.
Moteris įsitikinusi, kad per šį teismo procesą turi būti panaikintas pernai Miorės ir Rumsdalio apskrities komisijos priimtas sprendimas atimti sūnaus globą iš G.Lečinskienės.
Tikisi palankaus sprendimo
„Teismas, išnagrinėjęs šios komisijos sprendimus, nemažai atimtų vaikų grąžina tėvams.
Mes esame realistai ir nesitikime, kad teismas priims spendimą grąžinti Gabrielių, bet tikimės atgauti galimybę motinai reguliariai susitikinėti su vaiku, kad mamos ir sūnaus ryšys nenutrūktų“, – vylėsi N.Ozolina.
lrytas.lt
