Norvegijoje populiaru rengti alaus degustavimo šventes. Tokie renginiai jau tampa tradicijomis. Vyksta festivaliai, kurių metu koncertuoja įvairios populiarios grupės ir degustuojamas smulkiųjų gamintojų alus. Todėl kilo idėja parodyti, kad lietuviai taip pat turi senas aludarystės tradicijas. O kartu ir pasilinksminti bei pasidalyti lietuvių liaudies sukurtomis dainomis ir šokiais.
Sausio 16 dieną, Hommersako mieste, „Riska Grenahuset“ salėje, vyko Lietuviško alaus ir giros šventė. Salę puošė senosios Lietuvos fotografijos su alaus reklamomis. Renginio dalyviai galėjo pasimėgauti šešiomis alaus ir dviem giros rūšimis.
Rengiant tik Alaus šventę iš Norvegijos pirkti alų būtų buvę pigiau nei mokėti muitą bei atvežti jo iš Lietuvos. Bet būtent lietuviško alaus noras nugalėjo visas abejones. Pasirūpinta ir tais, kurie negeria alaus, – buvo lietuviškos giros. Patiekta ne tik lietuviškų gėrimų, bet ir užkandžių iš Lietuvos. Kiekvienas dalyvis galėjo paragauti rūkytų upėtakių, užkrimsti rūkytų kiaulės ausų ir vytintų dešrelių, paskanauti česnakinių žirnių ir žirnių su kepinta šonine, įvertinti virtas pupas, pasimėgauti kepta ir džiovinta duona bei riešutais apvalkale. Ypač maloniai nuteikė trispalviai rūkyti sūriai, sudėlioti Lietuvos vėliavos spalvomis.
Renginį vedė Laimutė Skiudulė. Buvo išrinkti trijų (viena norvegų ir dvi lietuvių) grupių komendantai. Jie rūpinosi, kad dalyvių troškulys nekamuotų. Kiekviena grupė sugalvojo savo pavadinimą ir prisistatymo šūkį. Buvo pristatyta alaus atsiradimo istorija, gaminimo technologija, patarta, kaip jį degustuoti. Buvo surengtos grupių rungtynės – kas taikliau pataikys stalo teniso kamuoliuką į stiklinę. Vienoje komandoje dalyvavo po du žaidėjus. Priešininko komandos žaidėjas turėjo išgerti simbolinį kiekį alaus iš stiklinės, į kurią įkrito kamuoliukas. Išėjusi į finalą, laimėjo norvegų komanda.
Renginyje lietuviškų dainų melodijas grojo Bryne Musikkorps pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Sauliaus Trepekūno, o lietuviai dainavo. Skambėjo: „Ant kalno mūrai“, „Ėjo senis lauko arti“, „Išėjo tėvelis į mišką“, „Mažam kambarėly“, „Atskrido paukštelis ant medžio šakos“. Ant scenos dainuoti buvo pakviesti ir komendantai, kad parodytų pavyzdį dalyviams. Suskambo polkos melodija, ir lietuviai pradėjo šokti polką su ragučiais.
Taip didelė dalis dalyvių atsidūrė ant parketo. Į šokį buvo įtraukti ir norvegai. Jie įdėmiai stebėjo, kokius judesius reikia daryti ir kas toliau bus. Polka su ragučiais peraugo į ratelį, o dalyviai pagal komandas atliko judesius. Toliau – siūlo galo ieškojimas, o tada ir šaudyklėlė. Kai muzikantai pavargo, prasidėjo karaokė dainos alaus ir lietuvių liaudies tematika. Publika, neišlaikiusi emocinės įtampos, pati veržėsi į sceną dainuoti. Norvegai neatsiliko, jie taip pat padainavo savo užstalės dainų.
Idėjos sumanytojas ir įgyvendintojas pasvalietis Saulius Trepekūnas. Nors Saulius ir išvykęs iš Lietuvos, bet nepamiršo pasvalietiškų aludarystės tradicijų. Jis sako: „Žmogų iš Pasvalio įmanoma ištraukti, bet Pasvalio iš žmogaus – neįmanoma.“ Saulius puoselėja pasvalietiškas aludarystės tradicijas Norvegijoje. Jo pagamintas alus pažymėtas etiketėmis, kurių inicialuose atsispindi Sauliaus tapatybė.
Zenonas Mačiulaitis
Nuotraukos Juliaus Miltenio
