Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Skandinavijos kapitalo bankai nebenori daugiau investuoti Lietuvoje, nes čia yra maža nuosavybės grąža. Jis perspėja, kad bankams mažinant administravimo išlaidas, krenta jų paslaugų kokybė.
„Labai gerai, kad pelnas išlaikytas, bet nuosavybės grąža yra pakankamai žemame lygyje, lyginant su skandinaviškais bankais, tai bankams nėra intereso daugiau investuoti Lietuvoje, nes jie ženkliai daugiau gali uždirbti Skandinavijoje. Toks didelis administracinių išlaidų mažinimas reiškia, kad mažėja specialistų kokybė, mažėja specialistų, dirbančių su verslu“, – antradienį žurnalistams sakė S.Kropas.
Pasak jo, dėl augančių atlyginimų bei kvalifikuotų specialistų poreikio bankai nebegali dar labiau mažinti administravimo išlaidų. „Nematau daugiau erdvės mažinimui, todėl svarbu, kad mūsų pajamų struktūra būtų panaši į Europos Sąjungą. Kaip matote, komisinės pajamos sudaro tik trečdalį, o palūkaninės pajamos sudaro du trečdalius. (…) Tai, kad paskolos ėmė augti, bet jos neaugs tiek, kad bankai galėtų finansuoti tuos praradimus iš neigiamų palūkanų normų“, – tikino S.Kropas.
Lietuvos bankui antradienį paskelbus Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų veiklos 2015 metais rezultatus, paaiškėjo, kad jų administracinės išlaidos pernai smuko 12,2 proc., toliau seko ir pagrindiniai pajamų šaltiniai: grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 2,6 proc., grynosios paslaugų bei komisinių pajamos – 10,2 proc.
Visi bankai pernai uždirbo 215,3 mln. eurų pelno – 0,9 proc. daugiau nei 2014 metais. Bendras jų turtas smuko 2,9 proc. iki 23,437 mlrd. eurų, paskolų portfelis augo 3,9 proc. iki 16,3 mlrd. eurų, ir tai buvo didžiausias augimas nuo 2008 metų. Indėlių suma padidėjo 4,8 proc. iki 17,1 mlrd. eurų. 5 didieji Lietuvos bankai – SEB, „Swedbank“, DNB, „Nordea“ ir „Danske bank“ – priklauso Skandinavijos bankų grupėms.