Tamsiame apsnigtame miške sirenos žadina neseniai užsnūdusius jaunuolius. Išsekusių paauglių grupė turi greitai susirinkti daiktus ir tęsti naktinį žygį.
Visa tai vyksta ne kažkur Balkanuose, o Norvegijoje, vienoje turtingiausių pasaulio valstybių. Čia grupė paauglių 24 valandas praleidžia kelyje ir išbando pabėgėlių dalią.
Šalyje, kur paaugliai dažnai turi prabangias rankines ir naujausio modelio išmaniuosius telefonus, siekiama jaunuoliams suteikti galimybę pabūti milijonų žmonių, turinčių žymiai prastesnes sąlygas, kailyje.
„Nekenčiu savo gyvenimo“, – sudejuoja viena mergaitė iš jaunuolių grupės. Dalis jų dar tebesnaudžia eidami.
Jų „stovyklavietė“ ką tik buvo „užpulta“. Tamsoje ir žvarbiame ore, kai temperatūra siekia apie nulį, jie turi nekreipti dėmesio į alkį ir bėgti slėptis.
Jaunuolių kelionė prasidėjo prieš 12 valandų karinėje stovykloje netoli Oslo oro uosto ir visai šalia sulaikymo centro, kuriame nelegaliai atvykę asmenys laukia deportacijos.
Iš projekte dalyvaujančių paauglių atimti mobilieji telefonai, jie suskirstyti į 20 asmenų „šeimas“, kurios neva atvyko iš išgalvotos valstybės, kurioje vyksta neramumai, ir, kirsdami įsivaizduojamas sienas, atvyksta į Norvegiją, kad prašytų čia prieglobsčio. Bekeliaudami jie susidūrė su daugybe sunkumų ir ilgą laiką turėjo žygiuoti gurgiančiais pilvais.
„Noriu serialų ir vonios“, – garsiai svajoja vienas „pabėgėlis“. „Serialų, vonios ir kebabo“, – prideda kitas. Vakarienei jie tesuvalgė keletą ryžių paplotėlių. Daugelis savo maistą tiesiog prarijo, nors keletą atbaidė ant pakuotės aiškiai matoma galiojimo data: 1998 metai.
„Pakuotės galia“, – atsidūsta stovyklos „vadovas“ Jonas Statsengenas, vienas iš suaugusių savanorių, dalyvaujančių projekte.
Laikui bėgant paauglių juokus pamažu keičia keiksmai ir nusiskundimai. „Siaubingai sunku. Žinoma, tikriems pabėgėliams žymiai sunkiau, tačiau alkis, nuovargis, visa tai… Tai sekina“, – sakė vienas iš paauglių.
Šis žaidimas nebuvo sukurtas kaip atsakas į dabartinę migrantų krizę, tačiau pabėgėlių antplūdis turėjo tam įtakos. Nors toks projektas tepaliečia kur kas niūresnės realybės paviršių, jis padeda didinti suvokimą apie situaciją.
„Mums labai pasisekė“, – pripažįsta Birgitte Solli, viena iš dalyvių, vos nulaikydama iš nuovargio besimerkiančius vokus.
„Tai mokymasis naudojant tikras patirtis. Jei perskaitote apie pabėgėlius, prisimenate maždaug 20 procentų informacijos. O jei patiriate jų išgyvenimus, prisiminsite mažiausiai 80 procentų. Prisiminsite tai visą savo gyvenimą. Pamatę žiniose ar perskaitę apie pabėgėlius, šie jaunuoliai prisimins savo patirtį“, – aiškina Kennethas Johansenas, pelno nesiekiančios organizacijos „Norvegijos pabėgėliai“ įkūrėjas.
„Niekuomet neužmirškite šios nakties, praleistos miškuose, su kuprinėmis ant pečių. Visa tai 60 milijonų tikrų pabėgėlių išgyvena kasdien. Jums tai tebuvo žaidimas, o jiems – kasdienis pragaras žemėje“, – išvargusiems paaugliams sakė K. Johansenas.
Parengta pagal thelocal.no.
