Po ilgų ir tamsių žiemos naktų, Velykos – tarsi pranašas ateinančiam pavasariui ir šiltesniam laikotarpiui. Skandinavijoje ši šventė – ypač mėgiama ir laukiama, įprastai švenčiama dideliuose susibūrimuose, giminių ar draugų būryje. Pažvelgus giliau į istorijos plotmes, galima pamatyti, jog dar šiaurėje gyvenę vikingai mėgdavo švęsti pavasario sugrįžimą. Kai kurie jų papročiai, galimai, pridėjo papildomos magijos dabartinėms Skandinavijos šalių švenčiamoms Velykų tradicijoms.
Dauguma Skandinavijos šalių turi savo specialias tradicijas Velykoms paminėti, didžioji jų dalis susijusios su religija ir krikščionybe, tačiau, kai kurios, nuo religijos atitolusios pakankamai toli ir yra neatsiejama dalis nuo šios šventės tradicijų.
Danijoje – įprasta namus ir parduotuvių vitrinas puošti geltonos ir žalios spalvos atributika, taip pat, daug kur naudojamas narcizų motyvas. Vienas įdomesnių įpročių, atsiradusių dar 1800 metais – erzinimo arba kibinimo laiškas. Keletą savaičių prieš Velykas, danai ant popieriaus lapelio parašo slaptą poemą ar eilėraštį. Laiškas anonimiškai nusiunčiamas norimam žmogui, vardo vietoje pasirašant trimis taškais, o ant voko užklijuojama snieguolė, kadangi ji yra viena pirmųjų pavasarį pražystančių gėlių ir dažnai laikoma pavasario simboliu. Jeigu gavęs laišką žmogus atspėja, kas jam siuntė laišką, jis arba ji gauna nuo siuntėjo Velykinę dovaną. Dažniausiai, tai būna gražiausiai išmargintas kiaušinis.
Norvegai – taip pat turi įdomių Velykinių tradicijų, tačiau visiškai nesusijusių su šalies istorija: Velykų laikotarpiu, leidėjai ir kitos įmonės masiškai leidžia, vadinamuosius, “Påskekrimmen“, kas pažodžiui reikštų ‘Velykų trileriai‘ arba ‘Velykų detektyvai‘. Jais prisipildo visi knygynai – daugumoje lentynų galite rasti šviežiai išleistų kriminalinių novelių. Įdomu yra tai, jog tokių leidinių ir publikacijų galima rasti ne tik popierinių knygų pavidalų, bet ir, pavyzdžiui, ant kartoninio pieno pakelio šono.
Švedai – turbūt religingiausia Skandinavijos šalis, kurioje Velykos yra labai svarbi šventė, paremta ypač giliomis ne tik šalies, bet ir senosiomis Krikščionybės tradicijomis. Dažnai Švedijoje vaikai, Velykų metu, apsirengia raganomis, kadangi Švedijoje seniau buvo ypač tikėta raganomis. Ši tradicija yra panaši į Lietuvoje, Užgavėnių metu, vaikščiojančius po namus „žydukus“, tačiau čia, vaikai apsirengę spalvotais rūbais ir išsidažę veidus, lankosi gyventojų namuose su savo piešiniais, už kuriuos tikisi gauti saldumynų.
Skandinavijos šalyse, kaip ir Lietuvoje, ypač daug užsiimama su kiaušinių marginimu. Šios šalys labai mėgsta šokoladinius kiaušinius, taip pat, didelius saldaininius kiaušinius, pripildytus… daugiau saldainių! Velykų metu valgoma daug žuvies, silkės su grietinės ir krapų padažu, mėsos kukulių, burokėlių salotų, keptos avienos patiekalų. Visa tai užgeriama stipresniu gėrimu, dažniausiai – anyžių sėklų užpiltine.
Nors dauguma šeimų Velykas švenčia dideliuose būriuose, tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje, žmonės mėgsta vaikščioti po miškus, dažnai organizuojami įvairūs renginiai mieste, neretai – galite pamatyti ir degantį laužą su daug žmonių aplinkui, o Norvegijoje, žmonės ypač mėgsta Velykų metu pakeliauti po kalnus ar jaukiai pasėdėti kalnų namelyje prie židinio.
