Švedijos darbo ministrė Ylva Johansson tvirtina, kad dauguma šalies darbdavių atvykėlių atžvilgiu yra nusiteikę pozityviai. Visgi ji pripažįsta, jog diskriminacija išlieka svarbia problema.
Socialdemokratė politikė, paklausta, kodėl kai kurios kompanijos vengia įdarbinti iš kitų šalių atvykusius darbuotojus, pripažįsta: „Šioje srityje esama diskriminacijos. Be to, Švedijos valstybinė įdarbinimo agentūra („Arbetsförmedlingen“) nepakankamai gerai atlieka savo darbą, ieškodama žmonėms tinkamų darbų. Dažnai nesuteikiama galimybė stažuotės metu įrodyti savo gebėjimus“.
Visgi Y. Johansson mano, kad iš esmės daugelis darbdavių į atvykėlius žiūri teigiamai. „Žinoma, tokie yra ne visi. Manau, darbdavių abejonės dažnai siejasi su jiems patiems iškylančiais sunkumais, kai reikia įvertinti atvykėlių žinias ir įgūdžius“, – svarsto ministrė.
Ministrės komentaras susijęs su neseniai paskelbtais statistiniais duomenimis, rodančiais, kad bedarbių Švedijos gyventojų, atvykusių iš kitų šalių, skaičius linkęs augti.
Švedijos valstybinė įdarbinimo agentūra praėjusį gruodį prognozavo, jog iki 2017 metų 60 procentų Švedijoje gyvenančių bedarbių bus atvykėliai. Tuo tarpu bendras nedarbo lygis Švedijoje turėtų mažėti.
Šiuo metu apie 20 procentų visų atvykėlių yra bedarbiai – tokius duomenis pateikia „Arbetsförmedlingen“.
Visgi kito tyrimo, apimančio ir banko „Nordea“ ataskaitą, rezultatai rodo, kad didžiulis pabėgėlių antplūdis per kelerius artimiausius metus galėtų gerokai pakelti šalies BVP. Pabėgėliai turėtų užpildyti nišas, kuriose darbuotojų trūksta.
Y. Johansson tvirtina, kad Švedijos vyriausybė imasi daugelio iniciatyvų, kurios turėtų pagerinti atvykėlių įsidarbinimo galimybes. „Mūsų tikslas yra suvaldyti visu iššūkius ir turėti strateginę viziją, kaip sukurti stipresnę Švediją, kurioje nėra atskirties. Reikia išvengti prarajos tarp atskirų žmonių grupių. Visa tai turi būti mūsų darbotvarkės prioritetas“, – tikina ministrė.
Parengta pagal thelocal.se.
