Švedijai reikia atokvėpio nuo dešimčių tūkstančių pabėgėlių, besibeldžiančių į jos duris, – pareiškė Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Löfvenas, pranešdamas apie naujas priemones, kurių ši šalis imsis keisdama savo iki šiol vykdytą atvirų durų politiką. Šiuo metu švedai susiduria su viena didžiausių migrantų krizių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Lapkričio 12 dieną Švedija tapo dar viena Europos Sąjungos Šengeno zonos nare, sugriežtinusia sienų kontrolę. Taip pat sustiprinta sienų kontrolė tarp jos ir kaimyninės Danijos – didžioji dalis pabėgėlių atvyksta žymiuoju Öresundo tiltu. Daugelis pabėgėlių nori iš Danijos persikelti į Švediją, nes čia bent jau iki šiol jie galėjo tikėtis daug palankesnių sąlygų.
Dar 2013 metais šalis paskelbė, kad visiems pabėgėliams iš Sirijos, kurie sudaro didžiąją prieglobsčio Švedijoje prašančių žmonių dalį, bus suteiktas nuolatinis leidimas gyventi šalyje. Iki tol tokia galimybė buvo suteikta beveik pusei prieglobsčio prašančių Sirijos gyventojų, likusiai daliai suteikiant leidimus šalyje gyventi trejus metus. Maža to, Švedija suteikdavo leidimus gyventi ir artimiausiems jau turinčių leidimą gyventi šalyje pabėgėlių giminaičiams. Šalis buvo patraukli pabėgėliams ir dėl socialinių išmokų – atvykėliai gaudavo 2159 kronas dienpinigių (apie 233 eurus), o beieškantiems darbo buvo mokamos 6468 kronos (apie 698 eurai).
Nuo šiol Švedija laikysis Europos Sąjungos nustatyto minimumo, o dauguma pabėgėlių nuo balandžio sulauks tik laikinų leidimų gyventi šalyje. Bus tikrinamos visos įvažiuojančios transporto priemonės, o teisė į šalį pasikviesti savo šeimos narius bus smarkiai apribota. Be to, autobusuose ir traukiniuose bus aktyviau vykdoma pasų kontrolė. S. Löfvenas teigia, jog Švedija laikinai keičia įstatymus, kad dalis žmonių prieglobsčiui rinktųsi kitas šalis. Dėl susidariusios situacijos ir pabėgėlių antplūdžio šalyje jis kaltina Europos Sąjungą, kuri nesugebėjo tolygiai paskirstyti žmonių srautų bloko šalyse.
Iki tol, kol šalies neužplūdo milžiniški pabėgėlių mastai – apie 10 000 atvykėlių per savaitę iš Sirijos, Afganistano, Irako bei iš skurdo apimtų Afrikos šalių – valdančioji koalicija tokių drastiškų pokyčių nebūtų galėjusi įsivaizduoti. Oficiali statistika leidžia prognozuoti, kad į 10 milijonų gyventojų turinčią šalį šiemet gali atvykti apie 190 tūkstančių žmonių. Šalis nebesugeba visiems pabėgėliams suteikti pastogės – žmonės yra priversti miegoti palapinėse, biuruose ir evakuacijos centruose. Kai kurie žmonės atvykę į šalies šiaurėje esantį Malmö miestą priversti miegoti gatvėje.
Su nauja vykdoma politika ypač sunku susitaikyti mažiesiems koalicijos partneriams – Žaliųjų partijai, kuri yra laikoma viena „draugiškiausių“ pabėgėliams. Žaliųjų partijos atstovė skelbdama antiimigracines priemones pravirko. „Tai siaubingas sprendimas“, – teigė ji, suprasdama, kad šiuo metu pasitraukimas iš koalicijos tik pablogintų situaciją. Tuo tarpu kraštutiniai dešinieji mano, jog valdžia daro per mažai.
Turbūt tai nėra sutapimas, jog priemonės buvo paskelbtos po tragiškų Paryžiaus įvykių ir panikos kupino savaitgalio, kai kilo įtarimas, jog pabėgėlių stovykloje sulaikytas ISIS šalininkas. Vėliau vyrui atmesti visi kaltinimai.
Naujos priemonės priimtos trejiems metams. Laikini leidimai gyventi bus suteikiami visiems pabėgėliams, išskyrus tuos, kurie bus apgyvendinti pagal ES kvotų sistemą, ir šeimoms su vaikais, jau atvykusiais į šalį.
Danija, kuri yra pasirinkusi kur kas griežtesnę imigrantų politiką, teigia, kad Švedija turėtų iš jos pasimokyti, ypač šios krizės akivaizdoje. Danijos užsienio reikalų ministras atvirai kritikuoja Švedijos prašymus Briuseliui, idant šis padėtų perkelti dalį šalį užplūdusių pabėgėlių: „Kiekviena šalis pasirinko savo politiką dėl pabėgėlių. Jie pasirinko saviškę ir dabar privalo su ja tvarkytis, kaip išmano.“
Danijos imigracijos politika yra visiškai kitokia nei Švedijos – ji gali būti pavadinta viena griežčiausių Europoje. Palyginimui – 2014 metais Švedija suteikė prieglobstį 33025 žmonėms, tuo tarpu Danija išdavė leidimus gyventi tik 6104 pabėgėliams. Maža to, po Paryžiuje įvykusių teroristinių išpuolių ji paskelbė dar 34 priemones, skirtas atbaidyti atvykstančius pabėgėlius. 5,6 milijono gyventojų turinti šalis šiais metais planuoja priimti apie 20 tūkstančių žmonių.
Šalį šiuo metu valdo centro dešinės partija Venstre, kuriai būtina antiimigracinės Danijos liaudies partijos parama, norint priimti įstatymus parlamente. Taigi, valdančioji partija negali pasirodyti silpna imigraciniais klausimais, nes taip rizikuoja sukelti vyriausybės griūtį. Nenuostabu, jog dabartinė valdžia pradėjo informacinę kampaniją užsienio leidiniuose, kuria siekiama sumažinti pabėgėlių norą atvykti į Daniją.
Rugsėjį įvestos ir griežtesnės reguliacinės priemonės, skirtos padaryti Daniją kuo mažiau patrauklia atvykėliams: socialinės išmokos sumažintos perpus, įvestas metų laukimo periodas pabėgėliams, norintiems į šalį atsivežti ir savo šeimos narius, taip pat penkerių metų laukimo laikotarpis skirtas nuolatinio gyvenimo leidimui gauti. Kai kurias iš šių priemonių Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) pavadino nehumaniškomis.
Tačiau problema tampa ne tik visą Europą sukrėtę didžiuliai pabėgėlių srautai pastaruoju metu. Švedija jau kuris laikas yra pirma Europoje pagal pabėgėlių skaičių, tenkantį vienam gyventojui. Prieglobsčio prašančių žmonių skaičius nuosekliai didėja jau nuo 2011 metų ir vien 2014-aisiais siekė beveik 76 tūkstančius. Pastaruoju metu sparčiai blogėja Švedijos gyventojų nuomonė apie pabėgėlius. Oficialių apklausų duomenimis, net 41 procentas švedų mano, kad šalis turėtų įsileisti mažiau pabėgėlių. Švedijos Svenska Dagbladet agentūros atliktas tyrimas rodo, jog nuomonės pokytis atsispindi ir socialiniuose tinkluose – 35 procentai populiariausių įrašų su žodžiu pabėgėliai Facebook, Twitter ir Instagram platformose turėjo neigiamų konotacijų.
Vis didesnį visuomenės nepasitenkinimą rodo ir didėjantis radikalių partijų palaikymas. Apklausos rodo, jog nuosekliai didėja parama Švedijos kraštutinės dešinės partijai Švedijos demokratams, kilusiems iš neonacistinės organizacijos. Partija, kuri pirmą kartą į šalies parlamentą pateko 2010 metais su 5,7 procentais rinkėjų balsų, 2014-aisiais tapo trečia didžiausia partija parlamente (12,9 proc.). Nuo to laiko partijos populiarumas tik didėjo ir pagal paskutines apklausas perkopė 20 procentų ribą, taip aplenkiant net pagrindines šalies partijas – socialdemokratus ir moderatus.
Švedijos demokratų partija pabrėžia, jog imigrantai yra ne tik ekonominė grėsmė Švedijos gerovės modeliui, bet ir kultūrinė – todėl dažniausiais jų rinkimų kampanijų taikiniais tampa islamą išpažįstantys atvykėliai. Jų retorika remiasi šūkiu „išlaikykime Švediją švedišką“, o kai kurios jų reklamos buvo uždraustos dėl atviro rasinės neapykantos kurstymo. Kitos partijos stengėsi Švedijos demokratus marginalizuoti, vadindamos juos ksenofobais ir rasistais, tačiau tai praktiškai neturėjo jokios įtakos jų populiarumui.
Šiuo metu Švedijos demokratų partija vykdo kampaniją, kurios tikslas atbaidyti prašančius prieglobsčio žmones nuo pasilikimo šalyje. Pabėgėliams dalinamos skrajutės, kurių antraštė skelbia: „Jokių pinigų, jokio darbo, jokio apgyvendinimo“. Jie taip pat nepagrįstai informuoja, jog dėl masinės imigracijos padaugėjo nusikalstamų grupuočių nusikaltimų ir išprievartavimų. Neapseinama ir be atviro melo, jog Švedijoje draudžiama dėvėti burkas.
Tai itin stebinantys rezultatai šaliai, kuri laikoma viena liberaliausių pasaulyje – Švedijos visuomenė linkusi į socialinę toleranciją, liberalų požiūrį ir ilgą laiką buvo traktuojama kaip sėkmingo multikultūrinio modelio pavyzdys. Realybėje šis modelis, anot Malmö universiteto antropologų, turėjo daugiau žalos negu naudos. Jis ne tik skatina atvykėlius išlaikyti savas kultūras, bet ir kurti naujas – tokiu būdu žmonės užstringa savo etninėje grupėje bei gerokai apsunkina ryšių su likusia visuomenės dalimi kūrimo procesą.
Daugeliui Švedijos gyventojų kelia nerimą atvykėlių integracijos klausimas – kokius darbus galės dirbti neišsilavinę, mažai įgūdžių turintys pabėgėliai žinių visuomenėje, kurioje visais būdais bandoma sumažinti nekvalifikuotos darbo jėgos reikalaujančių pozicijų skaičių. Anot oficialios Švedijos statistikos, pusė pabėgėlių Švedijoje per septynerius metus nesugebėjo susirasti darbo ir tik 60 procentų įsidarbino per 15 metų nuo atvykimo į šalį. Vyriausybė bandė pagerinti situaciją imigrantams siūlydama mokamas praktikas ir edukacines programas, tačiau jų rezultatai nebuvo tokie geri, kaip tikėtasi.
Panašu, jog šalies visuomenė nebegali atlaikyti nekontroliuojamos imigracijos spaudimo – žiniasklaidoje vis nuaidi pranešimų apie nerimą keliančius išpuolius. Rugpjūtį šalį sukrėtė migranto iš Eritrėjos prekybos centre „Ikea“ išpuolis, kurio metu nužudyti du švedai – 55 metų moteris ir jos 28 metų sūnus. Spalį Trollhattano mieste, esančiame netoli Getenburgo, 21 metų švedas, apsivilkęs Darto Veiderio kostiumą, įsiveržė į vidurinę mokyklą ir kardu nudūrė irakiečių kilmės mokytoją bei 15 metų mokinį, kurio pavardė Hussanas. Užpuolikas buvo pašautas policijos ir prieš mirdamas nuo sužeidimų pripažino, jog taikėsi į „žmones su rudos odos spalva“.
Ultra liberali imigracinė politika, kai Švedija sutiko priimti į šalį visus norinčiuosius, jau smarkiai paveikė ir šalies demografiją. Šiuo metu užsienyje gimusių žmonių populiacija šalyje sudaro 16 procentų ir lenkia net Vokietiją bei Jungtinę Karalystę. Malmö, trečiame pagal dydį Švedijos mieste, 43 procentus gyventojų sudaro imigrantai. Jei nebus imtasi rimtų reformų, prognozuojama, jog po 15 metų švedai taps mažuma savo pačių šalyje.
Galų gale, be rimtų pokyčių politikoje ir nemažėjančių imigrantų mastų, galiausiai neatlaikys ir Švedijos ekonomika. Jau dabar šalis skolinasi pinigų, kad galėtų sumokėti už imigrantus, bet to vis tiek nepakanka. Aukštus postus užimantys politikai taip pat pripažįsta, kad migrantai tampa sunkia ekonomine našta. Tai skaudi naujiena švedams, kurie iki tol save laikė turtinga šalimi, kuri be didesnių problemų gali pagelbėti visiems pabėgėliams be išimties.
Švedija pagaliau praregėjo, kad nevaldomi imigrantų srautai gali būti pražūtingi, ir ėmėsi griežtesnių priemonių. Svarbus klausimas lieka: ar to pakaks? Panašu, jog jeigu dabartinė šalies valdžia nesugebės suvaldyti valstybę kamuojančios pabėgėlių krizės, dominuojančia jėga gali tapti radikali Švedijos demokratų partija, o ateityje šalies gali laukti sunki demografinė ir ekonominė krizė.
