Mokesčiai už alų, vyną ir stipriuosius spiritinius gėrimus 2017 bus didesni, negu dabar. Tai vienas iš Švedijos valdžios įstaigų planų, kaip papildyti valstybės biudžetą 400 milijonų kronų.
Švedija yra viena iš šalių, kurioje mokesčiai už maistą ir alkoholinius gėrimus yra didžiausi Europoje, tačiau, nuo ateinančių metų, mokesčiai gali dar labiau išaugti.
Finansų ministrė Magdalena Andersson spaudos konferencijos metu pristatė idėją, kaip papildyti valstybės biudžetą. Patys švedai neprieštarauja, jog jų šalyje mokesčiai už alkoholinius gėrimus yra vieni aukščiausių visoje Europos Sąjungoje.
Kainų augimas numatomas nuo 2017 metų pradžios. Alaus kainos kils nuo 0,25 kronų už skardinę, vyno – apie 1-2 kronų už butelį, degtinės, taip pat, 1-2 kronomis daugiau.
Valdžios atstovai tikisi, jog taip bus įmanoma surinkti apie 390 milijonų kronų į valstybės biudžetą. Be to, manoma, jog bus sumažintas alkoholio vartojimas ir pagerės mažiau uždirbančių sveikata.
Finansų ministrė sako, jog toks kainų kilimas, taip pat, galėtų sumažinti ir avarijų kiekį keliuose, susijusių su alkoholio vartojimu.
2015 metais, Švedija surinko apie 13,8 milijono kronų nuo mokesčių už alkoholinius gėrimus.
Neigiami šalutiniai poveikiai, sukelti alkoholio, Švedijos gyventojams kainuoja apie 66 milijardų per metus.
And Johnny Mostacero, who is the head of Sweden’s IOGT-NTO which works to reduce overall alcohol consumption, welcomed the government’s decision.
Tačiau viena iš didžiausių Švedijos vyno ir kitų spiritinių gėrimų importuotojų Sprit- och vinleverantörsföreningen (SVL) kritiškai žiūrėjo į šį naują įstatymą. Įmonės vadovės Erikos Nylander teigimu, pabrangęs alkoholis gali ypač padidinti nelegalių alkoholinių gėrimų gabenimo į šalį mastus.
