Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ jau spėjo pagarsėti toli gražu ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Prieš beveik metus Lietuvoje nuaidėjęs skandalas, kai iš lietuvės buvo atimtas vaikas, sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą mūsų šalyje. Nuomonių buvo įvairių. Vienas pagrindinių klausimų, į kuriuos buvo bandoma atsakyti: ar tikrai svetingoji Norvegija gali būti tokia žiauri imigrantams tėvams, kurie persikelia gyventi į šią šalį, tikėdamiesi pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Ar tikrai „Barnevernet“ yra tokia žiauri įstaiga, kuri grobia vaikus, o gal lietuvių tėvai išties nesugeba pasirūpinti savo atžalomis? Ši norvegų institucija jau spėjo pagąsdinti ne vieną imigrantų šeimą. Kelios iš jų sutiko pasidalyti skaudžiomis istorijomis, kai dėl juokingai absurdiškų priežasčių buvo atimti jų vaikai, rašo BBC. Imigrantų šeima buvo išgąsdinta Panašu, kad labiausiai ši norvegų institucija užsimojo prieš imigrantų šeimas. Jaunos mamos Rutos ir jos vyro Mariaus istorija gana panaši į tą, dėl kurios virė tikra kova ir mūsų šalyje. Šeimos gyvenimas Norvegijoje klostėsi gana sėkmingai: pora turėjo darbą, augino vaikus ir galėjo juos išlaikyti, tačiau šeima nepagalvojo, kad netinkamas arba pernelyg trumpas akių kontaktas gali nepatikti Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos inspektoriams, kurie vieną pirmadienio rytą atvyko aplankyti šios imigrantų šeimos.
Pora gyvena kiek toliau miesto įsikūrusiame slėnyje. Tuo metu, kai kontrolieriai atvyko, poros vaikai miegojo šviesiame ir erdviame miegamajame. Imigrantų šeima turi du berniukus, vieną poros mėnesių kūdikį ir dvi dukras, vienai aštuoneri, o kitai jau dešimt metų. Tą rytą, kai kontrolieriai nusprendė nustebinti savo vizitu, Ruta laukė autobuso, kuris turėjo nuvežti jos dukras į mokyklą. Tiesa, autobuso mama nesulaukė. Netrukus į namų duris pasibeldė inspektorė, o kiti kontrolieriai laukė mašinoje. Pasibeldę į duris, kontrolieriai labai nedaugžodžiavo, tik pasakė, kad turi išsivežti jų dukras su savimi. Ruta taip pat buvo informuota, kad netrukus atvyks pasiimti ir jų mažamečių sūnų.
Ruta taip pat turėjo atvykti į policijos komisariatą apklausai. Netrukus iš poros buvo atimti vaikai, o pačioje Norvegijoje ir virtualioje erdvėje kilo baisus skandalas. Greičiausiai labai panašus į tą sumaištį, kuri buvo kilusi ir Lietuvoje. Tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio kampelių prisijungė prie palaikymo akcijos internete. Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ buvo žmonių apkaltinta vaikų pagrobimu.
Ruta dirba slauge vienoje ligoninėje, o jos vyras Marius yra kompiuterių ekspertas, kilęs ir Rumunijos. Ši šeima toli gražu ne vienintelė, kuriai teko susidurti su šia norvegų institucija, kuri, šeimų teigimu, grobia vaikus iš imigrantų šeimų. Nesuprato, kodėl atėmė vaikus Pasakodama savo istoriją, šeima vos tramdo ašaras ir sunkiai rinko žodžius, mat aiškių priežasčių, kodėl iš jų buvo atimti vaikai, paprasčiausiai nėra. Ruta prisipažino, kad yra pliaukštelėjusi savo vaikui, tačiau tai padarė nesitikėdama, kad visa tai gali iššaukti tokią reakciją. „Jie atliko vaikams medicininę patikrą, juos apžiūrėjo, kalbėjosi su jais, tačiau nerado aiškių ženklų, kurie leistų spręsti, kad kažkas iš tiesų yra blogai.
Tačiau norvegų įstatymai yra itin griežti ir preciziški, kur kiekviena detalė yra aiškiai aprašyta. Norvegų teisė griežtai draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus, o smurtas, pasak norvegus, gali reikšti yra labai abejotinus dalykus“, – savo istoriją pasakojo viskuo nusivylusi mama. Poros advokatas neleido jiems atskleisti daugiau detalių, apie kurias labai norėjo sužinoti žurnalistai. „Barnevernet“ etiką suprasti išties labai sunku, mat kontrolieriai niekada nepateikia tikslių detalių, kodėl vaikai yra paimami. Tam, kad pora galėtų aplankyti savo vaikus, jiems reikia keliauti į instituciją, kuri yra už maždaug aštuonių valandų kelio.
Aršus čekų pareiškimas „Barnevernet“ bandė raminti šeimą, kad iškart po to, kai vaikai bus atimti, su tėvais vyks diskusija, kodėl taip įvyko. Tačiau viskas vyko kiek kitaip. Nepasitenkinimo banga itin greitai išplito Mariaus gimtojoje šalyje Rumunijoje, kur daugelyje šalių pagarsėjusi institucija buvo iškoneveikta dėl diskriminacijos ir religinių sumetimų. Paprasčiau sakant, imigrantai Norvegijoje šiuo atžvilgiu jautėsi nuskriausti. Tokius pačius kaltinimus žeria ir kitos imigrantų šeimos. Pavyzdžiui, šeima iš Čekijos, kurią pavyko pakalbinti BBC žurnalistams. Čekijos prezidentas Milosas Zemanas apkaltino norvegų vaikų apsaugos tarnybą nacizmu.
Tarpatutinėje erdvėje šis aršus čekų prezidento pasisakymas tikrai sulaukė atgarsio. Tiesa, net ir tarp pačių norvegų „Barnevernet vertinama itin prieštaringai. Į gana nemažą grupę susivienijusi specialistų grupė teigė, kad tarnybos elgesys yra tiesiog adekvatus ir nepateikiantis jokių realių alternatyvų, kaip tėvai turėtų rūpintis savo vaikais. Šioje grupėje galima rasti teisininkų, prichologų, mokytojų, socialinių darbuotojų. Grupė specialistų vieningai vardija priežastis, kodėl „Barnevernet“ yra visiškai nekompetentinga institucija, o jos elgesys yra adekvatus.
Psichologas Einaras Selvesenas, vienas grupės iniciatorių, viešame laiške teigia, kad Barnevernet“ neturi žmogiškumo. „Galima pastebėti paprasčiausiai žmogiškojo faktoriaus trūkumą. Taip pat užuojautos trūkumą, nesuteikiant žmonėms reikiamos progos paaiškinti, kodėl galbūt kažkada yra pasielgę netinkamai“, – svarstė norvegų psichologas. Pamirškime lietuvišką patirtį Norvegija ilgus metus didžiavosi tuo, kaip rūpinasi vaikų teisių apsauga ir tuo, kokias galimybes suteikia savo vaikams. 1981 metais Norvegija tapo pirma šalimi pasaulyje, kuri paskyrė vaikų ombudsmeną – nepriklausomą pareigūną, atsakingą už vaikų teisių gynimą. Tuomet idėją gana greitai pasigavo ir kitos Europos šalys, o Norvegija laikyta kaip pavyzdžiu.
Žinoma, „Barnevernet“ netyli ir turi savo poziciją, kuri yra gana paprasta ir logiškai paaiškinama. „Barnevernet“ valdžia ginasi, kad be priežasties vaikų neatskiria nuo šeimos, o kai taip atsitinka, su šeima bando aiškinti, kodėl taip atsitiko ir dėl kokių priežasčių. Tačiau remiantis penkių metų patirtimi, skaičiuojant nuo 2008 iki 2013 metų iš jaunų imigrantų šeimų atimamų vaikų skaičius kone dvigubai. Ko Barnevernet nori iš imigrantų šeimų? Kalbant apie priežastis, kodėl vaikai yra atimami, reikėtų visiškai pamiršti lietuvišką patirtį, kai vaikai yra atimami dėl to, kad jų tėvai girtuokliauja, vartoja nartkotikus, muša savo vaikus arba jų neišlaiko. Norvegijoje žodis smurtas turi kitą prasmę.
Dažniausia priežastis, kodėl vaikai yra atimami, tai tėviškos patirties trūkumas. Suprasti visa tai galima labai įvairiai, arba visai nesuprasti. Kaip dažniausiai ir nesupranta imigrantų šeimos. Būtent dėl šios keistokos priežasties iš norvego Eriko ir jo kinės žmonos buvo atimtas keturių mėnesių kūdikis. Pora gyvena antrame pagal dydį Norvegijos mieste – Bergene.
Absurdiškos priežastys Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas mergaitės elgesys, parodo, kaip ji žaidžia arba guli savo lovytėje. „Barnevernet“ komentaras buvo kone absurdiškai juokingas. Tačiau šioje paprastoje ir kasdieniškoje akimirkoje jie sugebėjo atrasti pernelyg „menką akių kontaktą“. Negana to, Barnevernet kontrolieriai teigė, kad motina serga depresija, o tėvas nežinia kodėl nesugeba pasirūpinti savo vaikais. Medicininės patikra tokių duomenų nefiksavo, galbūt todėl, kad tokius dalykus pastebėti yra, švelniai sakant, gana sudėtinga. Lyg to būtų maža, medikai konstatavo, kad jokios žalos mažamatei mergaitei nebuvo padaryta. „Iš pradžių manėme, kad mūsų šeima yra viena iš milijono. Deja, taip tikrai nebuvo. Negalime pykti labiau nei dabar pykstame. Kai per televizorių šiame kontekste mane pamatė tūkstančiai žmonių, sulaukiau daugybės laiškų su panašiomis istorijomis. Istorijos buvo viena už kitą kraupesnės. Kažkas ypatingai blogo yra šios šalies vaikų rūpyboje“, – sakė su „Barnevernet“ susidūręs tėvas.
