Tarp norvegų ir čia gyvenančių bei dirbančių imigrantų užmokesčio yra didelis skirtumas, ir šis skirtumas vis didėja.
Norvegijoje gyvenantys imigrantai turi mažiau galimybių darbo rinkai pritaikyti savo išsilavinimą. Tai rodo nauji duomenis, gauti lyginant skirtumus tarp tų, kurie gimė Norvegijoje, ir tų, kurie čia atvyko gyventi.
Darbingo amžiaus imigrantų skaičius per dešimtmetį (2003–2013 metais) padvigubėjo. Naujoje atsakaitoje, kurią pateikė Socialinių tyrimų institutas (ISF), nagrinėjami pirmos kartos imigrantai, jų padėtis Norvegijos darbo rinkoje. Analizuojama, kaip juos paveikė pasiūlos ir paklausos balansas, kokio lygio yra jų ekonominė integracija.
Tyrimo išvados rodo, kad pirmos kartos imigrantai, atvykę iš nedidelėmis pajamomis pasižyminčių valstybių Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje, taip pat ir Rytų bei Centrinėje Europoje, uždirba ženkliai mažiau nei norvegai. Atotrūkis tarp atlyginimų pastebimas tarp darbuotojų, kurie yra panašūs tokiais aspektais kaip išsilavinimas, lytis, amžius ir karjeros kelias. Imigrantai apskritai yra labiau linkę sutikti dirbti mažiau apmokamus darbus, tai iš dalies paaiškina tokį skirtumą. Tuo tarpu tiriant kompanijas atskirai pastebėta, kad komapnijos viduje yra žymiai mažesnis atlyginimų atotrūkis tarp panašiais duomenimis pasižyminčių norvegų ir atvykėlių.
Tyrimas parodė, kad kuo ilgiau imigrantas gyvena Norvegijoje, tuo atotrūkis tarp atlyginimų yra didesnis. Imigrantai, atvykę iš šalių, kuriose gyventojų pajamos yra nedidelės, uždirba mažiau nei norvegai, nors jų išsilavinimas ir būna panašus. Ši tendencija taip pat stiprėja priklausomai nuo to, kiek laiko imigrantas gyvena Norvegijoje.
Iš užsienio atvykstančios darbo jėgos pasiūlos išaugimas savo ruožtu sukūrė palankesnį pasiūlos ir paklausos balansą Norvegijos regionuose. Tai prisidėjo prie efektyvesnio darbo jėgos paskirstymo tarp geografiniu požiūriu skirtingų darbo rinkų pačioje Norvegijoje.
Parengta pagal „Norway Today”.
