Įdomu

Kur slypi norvegų laimės priežastis?

Nesvarbu, kur bekeliautų, Norvegijos ambasadorius JAV Kare Aasas, ar į Aliaską, ar kažkur toli į pietus, jis nuolat sulaukia to paties klausimo: kodėl norvegai yra tokie laimingi?

Pasak ambasadoriaus, jis dažnai dalijasi norvegišku požiūriu ir patirtimi, tačiau nemano, kad kiti būtinai turėtų tai perimti. „Manau, žmonės tikrai domisi Norvegijos pasiekimais, tačiau tai yra kas kita nei tiesiog klausti patarimo. Juk kiekviena šalis pati nusprendžia, ką jai daryti ir kokių politikos priemonių imtis”, – interviu įspūdžiais dalijos K. Aasas savo savaitės trukmės vizito Aliaskoje metu.

Norvegija gali pasigirti ne tik tokiais pasiekimais kaip stabiliai aukšti gyvenimo kokybės rodikliai, bet ir vienos iš didžiausių pasaulio naftos gamintojų statusu (nors pastaruoju metu situacija ir prastėja), diversifikuota ekonomika, kuri pradeda apsisaugoti nuo sukrėtimų naftos ir kitų prekių rinkoje, investicijomis į socialinę gerovę ir infrastruktūrą, kuriomis siekiama naudos visiems gyventojams.

K. Aaso teigimu, subalansuotas požiūris į naftos ir dujų pramonės vystymąsi yra viena Norvegijos sėkmės priežasčių. JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, Norvegija yra didžiausia naftos gamintoja Europoje ir trečia pagal dydį pasaulyje gamtinių dujų eksportuotoja.

K. Aasas pabrėžia, kad naftos ir dujų sektorius sudaro 15 procentų Norvegijos vidaus produkto, 20 procentų biudžeto pajamų ir 39 procentus šalies eksporto.

Visgi Norvegijos pareigūnai suvokia, kad naftos ir dujų gavyba šalyje galiausiai vis tiek baigsis. Tačiau tokia diena išauš toli ateityje, o kol kas Norvegija gali tęsti intensyvesnes naftos ir dujų išteklių paieškas ir Barenco jūroje judėti vis šiauriau. „Naftos ir dujų laikmetis dar nesibaigia, nors gavyba ir gali sulėtėti”, – pripažįsta K. Aasas.

K. Aasas aiškina, kad Norvegijos vyriausybė taip pat pripažįsta naftos ir dujų pramonės trūkumus ir stengiasi juos sumažinti. Pavyzdžiui, stengiamasi apsaugoti žuvis ir gyventojų interesus, kad naftos ir dujų gavyba jiems nekenktų.

Žvelgiant plačiau, Norvegijos vyriausybė yra įsipareigojusi kovoti su iškastinio kuro sukeliamais klimato kaitos reiškiniais. Norvegija viena pirmųjų prisijungė prie Paryžiaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita. Ambasadorius pabrėžia, kad norvegų kuro suvartojimas yra pažabojamas dideliais mokesčiais benzinui ir mokesčiui, kuris tiesiog padvigubina automobilio pirkimo kainą, tad Norvegijoje sparčiai populiarėja elektromobiliai.

Kitas svarbus Norvegijos gerovės aspketas, kurį išskiria K. Aasas, yra lygybės užtikrinimas visiems gyventojams. Ambasadorius pabrėžia, kad kiekvienas, nesvarbu, kurioje Norvegijos dalyje gyventų, turi teisę į tokią pat infrastruktūros kokybę, socialinę paramą ir galimybes. Toks požiūris ypač atsiperka pačioje Norvegijos šiaurėje. Tik dešimt procentų šalies gyventojų yra įsikūrę už poliarinio rato, tačiau šis regionas klesti diversifikuotos ekonomikos dėka, kuri skiria dėmesį turizmui, žvejybai, jūrų ir sausumos transportui, sveikatos apsaugai, švietimui. Didelis prioritetas skiriamas mokslui ir tyrimams.

„Vyriausybė suvokia, kad norvegams svarbu turėti kitą pagrindą, kai naftos era pasibaigs”, – pastebi K. Aasas.

Ambasadoriaus nuomone, trečiasis Norvegijos sėkmės šaltinis – įsitraukimas į pasaulio reikalus. Ilgą laiką Norvegija buvo aktyvi Arkties klausimais. Dabar galima justi kitų valstybių, kurios yra gerokai piečiau, susidomėjimą Arktimi, ir vėlgi, pasak diplomato, čia svarbus tampa Norvegijos vaidmuo. Aiškus pietinių valstybių susidomėjimo Arktimi signalas yra tai, jog daugybė šalių ir organizacijų varžosi dėl buvimo oficialiais stebėtojais Arkties taryboje – tarpvalstybiniame aukšto lygio forume. K. Aaso įsitikinimu, klimato kaita yra vienas iš tą skatinančių veiksnių, tačiau ne vienintelis. Aplinkosaugos klausimai, naftos ir dujų pramonės ypatumai taip pat sieja Arktį su pietinėmis valstybėmis. „Kas nutinka Arktyje, jau nebelieka tik Arktyje”, – tvirtina ambasadorius.

Šalis išlieka aktyvi ir regioniniu lygmeniu. Nors Norvegija nebedalyvauja bendrose karinėse pratybose drauge su Rusija, abiems šalims tenka bendradarbiauti įvairiais bendro pasienio klausimais, tokiais kaip pasirengimas gelbėjimo operacijoms ar aplinkosaugos problemos.

Parengta pagal „The Nordic Page”.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

sfgdfg
To Top