Kas yra taip vadinamas „Švediškasis modelis” ir kas jį išrado? Analitikas, idėjų centro „Sustainability Circle” įkūrėjas ir vadovas Andersas Källströmas tvirtina, kad Švedijos sėkmę nulėmė aštuonios pagrindinės priežastys.
Švedų politikai dažnai kalba apie „Švediškąjį modelį”. Socialdemokratas premjeras Stefanas Löfvenas neseniai jį paminėjo, kai praėjusį trečiadienį pristatinėjo vyriausybės pertvarkas. Tą patį daro ir politikai iš kitų partijų. Suprantama, kad to tikslas yra įtikinti savo veiksmų reikalingumu ir teisėtumu.
Tačiau kas iš tiesų yra „Švediškasis modelis” ir kas gali kalbėti jo vardu?
XIX amžiaus pradžioje Švedija buvo viena vargingiausių Europos šalių. XIX amžiaus viduryje buvo imtasi įvairių priemonių šalies raidai skatinti. Žingsnis po žingsnio Švedijos gerovė ėmė vystytis, o nuo 1870-ųjų pradėjo matytis apčiuopiami rezultatai. Galima teigti, kad „Švediškasis modelis” buvo sukurtas XIX amžiaus viduryje.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, „Švediškasis modelis” turi tokius komponentus:
1. Taika
Švedija nekariavo daugiau kaip 200 metų ir nevengia prisiimti taikdarės vaidmens.
2. Modernumas
Spartus vystymasis jau 200 metų yra švediškos mąstysenos esmė. Inžinerijos vystymasis sudarė sąlygas išradimams, kurie savo ruožtu leido sėkmingai plėtoti verslus. Šie verslai iki šiol užima svarbią vietą Švedijos ekonomikoje. Buvo reikiamai išnaudojami gamtiniai ištekliai, o laisva prekyba reiškė daugiau klientų ir spartų augimą. Savo indėlį įnešė bankų ir biržos raida. Ir šiandien Švedija yra daugelio sričių, pavyzdžiui, skaitmeninių technologijų vystymo ir naudojimo, lyderė.
3. Infrastruktūra
Švedija – didelė ir plačiai išsidėsčiusi šalis. Joje visada ištekliai, darbo jėga ir rinka buvo nutolę vieni nuo kitų. Tokia situacija reikalavo efektyvios infrastruktūros. XIX a. Švedija vystė kanalus, geležinkelius ir kelius, o vėliau infrastruktūros ir komunikacijų tinklas buvo stiprinamas telekomunikacijų ir interneto technologijomis.
4. Kompetencija
Švietimas ir geri universitetai prisidėjo prie to, kad visuomenė ir darbo rinka pasipildė reikiamų įgūdžių turinčiais žmonėmis. Šiandien didelė Švedijos bendrojo vidaus produkto skiriama moksliniams tyrimams. Tiesa, mokyklų sistema šiandien daugelio netenkina, tačiau dėl jos tobulinimo vyksta intensyvūs debatai.
5. Įstatymas ir tvarka
Švedija visuomet pasižymėjo sąžiningais valstybės tarnautojais, korupcija šalyje niekada nebuvo didelė problema. O konfliktai valstybėje sprendžiami civilizuotai, teisinė sistema funkcionuoja efektyviai. Šiandien Švedija išieka viena skaidriausių ir mažiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje.
6. Mažai konfliktų
Susitarimas – švediška vertybė. Kai darbo rinkoje atskiros šalys nesutaria, jos mieliau renkasi derybas, o ne streiką. Švedijos kompanijų darbuotojai pasižymi savo lojalumu. Profsąjungos įmonėms yra veikiau partnerės, o ne priešininkės.
7. Mobilumas
Švedijoje įprasta persikelti iš vietų, kuriose sunku pragyventi, į palankesnes vietas. Darbo jėgos mobilumas ypač reikšmingas tampa ekonominių sunkumų laikais.
8. Galvojimas apie ilgalaikes perspektyvas
Švedijoje žvelgiama į tolimą perspektyvą, norima kažką palikti po savęs, o ne siekiama tik įgyvendinti mėnesio ar ketvirčio tikslus. Švediškame kapitalizme dominuoja ilgalaikiai savininkai ir ilgalaikiai tikslai, nors ir vis dažniau jiems į nugarą kvėpuoja trumpalaikiai projektai ir mąstymas.
Pasak A. Källströmo, būtent šiais principais vadovaujantis buvo sukurta Švedija ir tik jų besilaikydama šalis gali judėti pirmyn. Kalbant apie partijas, kurios gali skelbtis prisidėjusios prie „Švediškojo modelio”, reikia prisiminti, kada jos susikūrė: socialdemokratai – 1889-asiais, Moderatų partija – 1904-asiais, Centro partija – 1913-asiais, Kairiųjų partija – 1917-asiais, liberalai – 1934-asiais, krikščionys demokratai – 1964-asiais, Žaliųjų partija – 1981-asiais, Švedijos demokratai – 1988-asiais. Tad visos jos be išimties savo veiklą pradėjo tada, kai „Švediškasis modelis” jau buvo sukurtas, o atėjo į valdžią dar vėliau. Tad iš tiesų visos partijos tik paveldėjo „Švediškąjį modelį”.
Suprantama, tada kyla klausimas, iš ko gi paveldėjo. A. Källströmas net neabejoja: iš pačių Švedijos žmonių. Todėl Švedija nėra priklausoma nuo vyriausybės ar parlamento daugumos. Kai vyriausybė yra kiek nestabili, Švedijai nesunku įjungti savo „autopilotą”. Tad svarbiausia, kad politikai neužmirštų rūpintis modeliu, kurį sukūrė Švedijos žmonės.
Parengta pagal thelocal.se
