1661-asiais Švedijos centrinio banko pirmtakas „Stockholms Banco” išleido pirmuosius Europoje banknotus su banko antspaudu ir aštuoniais ranka išraitytais parašais.
Praėjusiais metais Švedija išleido naują banknotų seriją su iškiliausiais XX a. šalies kultūros veikėjais, tokiais kaip vaikų rašytoja Astrida Lindgren, aktorė Greta Garbo ar režisierius Ingmaras Bergmanas. Tačiau kaip ir jos Šiaurės kaimynės Norvegija, Danija bei Suomija, Švedija sparčiai tampa visuomene, kurioje beveik nebenaudojami grynieji pinigai.
„Nebenaudoju grynųjų niekam. Jų tiesiog nebereikia. Parduotuvėse jų nereikia, daugelis bankų net neturi grynųjų. Netgi už saldainį ar laikraštį gali atsiskaityti kortele arba telefonu”, – sako 26-erių mokytojo asistentė Louise Henriksson.
Autobusai Švedijoje jau kurį laiką nepriima grynųjų, Stokholmo metro nepavyks nusipirkti bilietėlio mokant grynaisiais, pardavėjai turi teisę atsisakyti banknotų ir monetų, gatvės prekeiviai ir netgi bažnyčios teikia pirmenybę mokėjimui kortele arba telefonu.
Pasak Švedijos centrinio banko (Riksbanken), grynųjų operacijos tesudaro vos 2% visų Švedijoje praėjusiais metais atliktų mokėjimų vertės. Numatoma, kad iki 2020-ųjų šis skaičius besieks 0.5%. Parduotuvėse grynieji naudojami iki 20% mokėjimų, per penkerius metus šis skaičius sumažėjo perpus ir yra gerokai žemiau už bendrą pasaulinį vidurkį, kuris siekia 75%.
Beveik 900 iš 1600 Švedijos bankų padalinių nebeturi grynųjų, o nemaža dalis iš jų, ypač kaimo vietovėse, nebeturi ir bankomatų.
„Manau, iš esmės jau po penkerių metų Švedijoje apskritai nebeliks grynųjų” – teigia Niklas Arvidssonas, Stokholmo Karališkojo technologijos instituto docentas, besispecializuojantis mokėjimų inovacijų srityje. Jis tvirtina, kad grynųjų atsisakymo pradžia buvo dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai bankai įtikino darbuotojus naudotis skaitmeniniais banko pervedimais darbo užmokesčiui gauti. O dešimtajame dešimtmetyje, išpopuliarėjus kreditinėms ir debetinėms kortelėms, Švedijos bankai pradėjo imti mokestį už banko čekius.
Šiandien kortelės yra pagrindinė atsiskaitymo priemonė: pasak „Visa”, švedai jomis naudojasi tris kartus dažniau nei vidutinis europietis, vienai kortelei per metus tenka maždaug 207 mokėjimai.
Visai neseniai į madą su trenksmu atėjo išmaniųjų telefonų programėlės. Populiarus mobiliųjų aplikacijų kūrėjas „Swish” drauge su pagrindiniais bankais („Nordea”, „Handelsbanken”, SEB, „Danske Bank” ir „Swedbank”) panaudoja telefono numerius, kad kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną, galėtų realiu laiku pervesti pinigus iš vienos banko sąskaitos į kitą. „Swish” turi tas pačias savybes kaip ir mokėjimas grynaisiais. Šis mokėjimo būdas įsiveržia į mokėjimų verslą”, – sako N. Arvidssonas.
Naudojama beveik pusės Švedijos gyventojų, „Swish” padeda atlikti daugiau nei devynis milijonus mokėjimų per metus.
O štai gatvės prekeiviai nuo dešrainių pardavėjų iki benamių laikraščių pardavėjų entuziastingai naudojasi „iZettle”. Tai pigi ir paprasta sistema, leidžianti pavieniams preikeiviams ar smulkiam verslui suteikti galimybę savo pirkėjams mokėti kortele naudojantis mobiliąja aplikacija ir mažu kortelių skaitytuvu, prijungtu prie telefono. Ši priemonė jiems padėjo iki 30 procentų padidinti pardavimus.
Prie grynųjų nykimo prisitaiko netgi Švedijos bažnyčios. Po kiekvienos jų siūlomos paslaugos ar kvietimo pateikiamas telefono numeris, parapijiečių prašoma naudotis „Swish”, kad sekmadienines aukas perduotų virtualiu būdu. Viena Stokholmo bažnyčia pranešė, kad praėjusiais metais tik 15 procentų aukų buvo skirta grynaisiais.
Žinoma, nuogąstavimų išlieka. Per pastarąjį dešimtmetį daugiau nei du kartus padaugėjo elektroninių sukčių. Kai kurie kritikai, tarp jų net ir pats „iZettle” išradėjas Jacobas de Greeras, klausia, ar visa ši elektroninė sistema, kurioje užfiksuojamas kiekvienas mokėjimas, nėra grėsmė privatumui.
Pagyvenusių žmonių organizacijos taip pat baiminasi, kad tie, kurie dėl nenoro naudotis naujausiomis technologijomis ar tiesiog dėl paprastesnio budo reguliuoti išlaidas teikia pirmenybę gryniesiems pinigams, patirs nepatogumų. Švietimo srities atstovai nuogąstauja, jog jauni žmonės susigundys leisti pinigus, kurių jie iš tiesų neturi.
Tad dėl šių ir kitų socialinių priežasčių grynieji pinigai visiškai neišnyksta, įsitikinęs N. Arvidssonas. „Netgi jei per artimiausius penkerius metus švedai beveik nebenaudos grynųjų, šimtaprocentinis grynųjų atsisakymas bus jau politinis sprendimas. O netgi Švedijoje grynųjų palaikymas išlieka stiprus”, – įsitikinęs ekspertas.
Parengta pagal „The Guardian”.
