Užsienyje norintys studijuoti lietuviai paprastai renkasi tarp trijų šalių – Anglijos, Olandijos ir Danijos. Tačiau, panašu, netrukus populiariausių pasirinkimų trejetukas gali pasikeisti. Prabilta apie iniciatyvą, kuri tikrai nepatiks lietuviams.
„Rašau, nes labai labai gėda ir gaila visų studentų, kurie į šią šalį atvažiavo norėdami įgyti žinių. Danijoje atvykėliai jau kurį laiką yra labai jautri tema ir šis įvykis sukėlė didelį skandalą. Dabar bus svarstoma, ar palikti paramą į Daniją atvykusiems studentams. Be paramos daugelis studentų nesugebėtų studijuoti čia, nes pragyvenimas yra labai brangus“, – nurodė mergina kartu pasidalindama ir kelių straipsnių nuorodomis.
Atskleidė, kaip išnaudoja studentus iš užsienio: minima ir lietuvio pavardė
Pastaruosiuose pasakoja apie tyrimą, kurį atliko „TV2“ televizija. Jos žurnalistai kalbėjosi su trimis studentais, atskleidusiais aferą, kuria naudojosi ir vienas lietuvis verslininkas. Žinia, į Daniją atvykę ES piliečiai gali pretenduoti į pašalpą, kuri siekia iki 400 eurų „į rankas“, jei 10-15 valandų per savaitę dirba. Tačiau susirasti darbą nekalbantiems daniškai nėra lengva.
Tuo pasinaudoti suskubo verslininkai. Televizijos reportažuose teigiama, kad jie studentus, dažnai iš Rytų Europos šalių, įkalba pasirašyti darbo sutartį, juos įdarbina, tačiau algos nemoka (perveda pinigus į sąskaitą, tačiau vėliau paprašo juos grynaisiais grąžinti). Esą nurodo, kad pasitarnauja suteikdami darbo vietą, o kaip atlygį traktuoja minėtą stipendiją. Tiesa, yra ir atvejų, kai tam tikras atlygis studentams mokamas. Tačiau – labai nedidelis. Pavyzdžiui, vienas studentas minėtai televizijai prasitarė gaudavęs vos 8 kronas (1,8 euro) už valandą. Oficialus minimalus atlyginimas Danijoje nėra nustatytas, tačiau profesinės sąjungos yra išsiderėjusios sąlygas, kad darbuotojai galėtų tikėtis gauti bent 110 kronų per valandą (14,79 eurų) atlygio.
Pasigirsta siūlymų keisti paskolų mokėjimo sistemą
Kaip rašo danų portalas „Metroxpress“, sureaguoti į šį straipsnį netruko vietos politikai. Portalo teigimu, socialdemokratai pabrėžė, kad toks piktnaudžiavimas sistema neatleistinas ir siūlo keisti paskolų mokėjimo sistemą. „Sistema neveikia taip, kaip nustatyta. Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę ir veikti“, – minėtam portalui sakė socialdemokratų atstovas Nicolai Wammenas.
Savo ruožtu Mette Reissmann, pristatoma kaip socialdemokratų atstovė švietimo klausimais, tikino, kad griežčiau kontroliuojama turėtų būti ne tik paskolų mokėjimo sistema, bet ir studijų programos, dėstomos anglų kalba. Esą dalį jų reikėtų uždaryti. Situacijos nepagerina ir tai, kad antra didžiausia partija parlamente (pirmoji – socialdemokratai) yra Danijos liaudies partija, pagarsėjusi netolerantiškais pasisakymais prieš imigrantus ir politinio prieglobsčio prašytojus šalyje. Ši partija laikoma itin nacionalistine.
Taps rimta kliūtimi lietuviams
Anot į DELFI besikreipusios merginos, kalbos apie emigrantus Danijoje įgija vis neigiamesnį atspalvį, tad visai realu, kad pašalpų mokėjimo sistema Danijoje tikrai gali būti pertvarkyta. „Danija labai tiki ir savo piliečiais, ir atvykusiais. Valstybė čia pastatyta ant pasitikėjimo. Atvejai, kai sukčiaujama, juos labai šokiruoja. Pavyzdžiui, plačiai nuskambėjo ir įvykis, kai vienas indas pildydamas mokesčių deklaraciją vietoje 50 tūkst. parašė 50 milijonų. Visa mokesčių sistema čia automatizuota, piliečiais pasitikima, tad jam buvo grąžinta 10 tūkst. kartų daugiau“, – prisiminė ji.
Merginos teigimu, politikai Danijoje labai aktyvūs ir į tokius atvejus reaguoja greitai. „Manau, pakankamai realu, kad gali būti pertvarkų studijų srityje. Visa ta situacija su pabėgėliais, jie mato, kas vyksta Švedijoje, kaip atvykėliai išnaudoja sistemą, tad bandoma apsisaugoti“, – pastebėjo ji. Skaitytojos teigimu, darbą susirasti Danijoje tikrai pakankamai sunku, tad jei pašalpos šalyje bus sumažintos, tai taps rimta kliūtimi čia studijuoti planuojantiems lietuviams. „Pragyvenimo lygis šalyje – labai aukštas, o jei nekalbi daniškai, ką tik atvykai į šalį, darbą čia susirasti tikrai gana sudėtinga“, – pasakojo mergina.
Apie tokią schemą girdi pirmą kartą
Savo ruožtu edukacinės bendrovės „Kalba.Lt” vadovas Rytis Jurkėnas DELFI pripažino, kad jei Danijoje studentams mokamos pašalpos būtų sumažintos, tai tikrai galėtų paveikti lietuvių srautus į šią šalį. „Tačiau praėjusiais metais aš pats asmeniškai lankiausi keliuose Danijos universitetuose, buvau susitikęs su vietos lietuvių bendruomene. Iš 28 lietuvių 26 dirbo ir 2 ne.
Vaikinai dažniausiai dirba krovikais, merginos užsiima valymu, tvarkymu, kita dalis dirba aptarnavimo sferoje. Aišku, imtis nedidelė, tačiau nė vienas jų nepasakojo, kad dirba fiktyviai, algą darbdaviams grąžina. Apie tokią schemą pirmą kartą girdžiu“, – patikino R. Jurkėnas. Kasmet jis sakė konsultuojantis šimtus jaunų žmonių ir iš jau išvykusių taip pat negirdėjęs apie panašaus pobūdžio problemas. Tad, spėjo, gal į tokias verslininkų pinkles dažniau patenka studentai iš kitų, greičiausiai skurdesnių, šalių.
Moka 350 eurų per mėnesį
Vis dėlto „Kalba.Lt“ vadovas neslėpė girdėjęs, kad darbą susirasti Danijoje tikrai nėra lengva. Jo teigimu, dalis jaunuolių būtent dėl to, kad ten lengviau įsidarbinti, studijuoti galiausiai apsisprendžia Didžiojoje Britanijoje. „Svarbiausia – kalbos mokėjimas. Tų darbų, kur tau nereikės kalbėti daniškai, potencialiai yra nedaug, tačiau į juos pretenduoja praktiškai visi užsieniečiai, tad konkurencija labai didelė. Tačiau dauguma lietuvių darbus galiausiai randa“, – pastebėjo jis. Anot R. Jurkėno, dirbantis nuo 10 iki 12 valandų per savaitę studentas gali pretenduoti į pašalpą ir tikėtis maždaug 350 eurų dydžio kasmėnesinės paramos į rankas.
Diskusijų šia tema negirdėjo
Tuo metu „Kastu International“ Plėtros vadovas Arturas Jefimovas DELFI sakė pastaruoju metu nesidomėjęs diskusijomis dėl studijų sąlygų emigrantams Danijoje, tačiau tikino, kad gąsdintis dėl galimų greitų pokyčių pašalpų mokėjimo srityje neverta. „Kaip ir visur, taip ir Danijoje turi praeiti nemažai laiko nuo pasiūlymo iki sprendimo priėmimo, jo įsigaliojimo. Metai, dveji – realu“, – aiškino jis pridurdamas, kad jei pokyčių ir bus, apie juos bus iš anksto informuojama ir spėsime tam pasiruošti.
Kartu jis aiškino periodiškai bendraujantis su Danijos aukštųjų mokyklų atstovais, tačiau panašios iniciatyvos kažkaip keisti pašalpų mokėjimo sistemą negirdėjęs nė iš vieno oficialaus atstovo. „Tačiau tiesa, kad Danijoje susirasti darbą yra nelengva. Studentai ten paprastai dirba tokius darbus, kur nereikalaujama kalbėti daniškai. Atlieka pagalbinius darbus, sandėliuose, valo… Bet net ir prastesnius darbus rasti nelengva. Reikia ieškoti ir dėti nemažas pastangas, tačiau kuris ieško, tas randa. Dėl machinacijų – matyt, kažkas tiesiog rado spragą ir labai negražiai pasielgė“, – sakė A. Jefimovas.
Pasidalijo patarimais
Savo ruožtu Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Žaneta Savickienė priminė, kad su problemomis susidūrę studentai turėtų nebijoti kreiptis į užsienio studentus aptarnaujantį savo aukštosios mokyklos skyrių. „Jei skriaudžia darbdavys, savivaldybė ar kas, kiekvienas studentas turi atstovybę, kurioje gali sulaukti pagalbos, pasikonsultuoti. Kiekviena aukštoji mokykla rūpinasi savo studentais, jie tikrai nėra paliekami likimo valioje“, – sakė Ž. Savickienė.
Ji sutiko, kad susirasti darbą svečioje šalyje nemokant vietinės kalbos gali būti sunku, tačiau tikrai nėra neįmanoma. Paklausta, ką mano apie kalbas, kad pašalpų mokėjimo sistema Danijoje gali būti pakeista, Ž. Savickienė patikino į tai žiūrinti kritiškai. „Greičiausiai tai vienetinis atvejis. Kiekvienoje šalyje karts nuo karto atsiranda politikėlių, kurie pradeda kelti triukšmą. Pradėti rimtai kalbėti reikia tuomet, kai siūlymai jau patenka į Seimą rimtam svarstymui“, – įsitikinusi ji.
Delfi.lt
