Briuselio Didžiajai Britanijai pažadėtos išimtys po “Brexit” nebuvo pamirštos kitoje gana euroskeptiškoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje – Danijoje.
Danijos ministras pirmininkas Larsas Liokė Rasmusenas ėmėsi pastangų, kad šaliai nereikėtų mokėti didelių socialinių išmokų atvykėliams iš kitų ES valstybių, nepaisant to, kad taip būtų pažeistas vienas pagrindinių laisvo darbo jėgos judėjimo principų.
Kaip ir buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas, L. L. Rasmusenas siekia nuraminti savo dešiniojo sparno sąjungininkus. Valdančioji Liberalų partijos nariai pastaruoju metu vis garsiau skelbia, kad būtina imtis priemonių užkirsti kelią “pašalpų turizmui” – taip neoficialiai įvardijamas imigrantų iš skurdesnių ES valstybių noras Danijoje ne ieškotis darbo, o gauti socialines pašalpas. Tokius užmojus kritiškai vertina ekonomistai, teigiantys, kad Danijai užvėrus socialinių išmokų skrynią, šalies augimo tempai smarkiai sulėtės.
“D. Kamerono išsiderėtos sąlygos nebegalioja, tačiau jose yra daug Danijai aktualių punktų, – teigė L. L. Rasmusenas. – Todėl labai tikiuosi, kad tam tikri derybų su Didžiąja Britanija skyriai vėl taps rimtų diskusijų objektu”.
“Taip siekiama į savo pusę patraukti šalies rinkėjus”, – teigė Kopenhagos universiteto politikos mokslų profesorė Marlena Vind.
Danijos vyriausybė siūlo išmokas imigrantams iš ES šalių skirti atsižvelgiant į socialines išmokas, kurias jie gautų savo gimtinėje. Taip tikimasi per metus sutaupyti 50 mln. kronų (7,5 mln. JAV dolerių). Nors sutaupyta suma ir nebūtų įspūdinga, manoma, kad Danijos ministras pirmininkas taip laimėtų daugiau rinkėjų prielankumo.
“Danai mano, kad imigrantams suteikta pernelyg daug privilegijų”, – birželio 29 d. vykusiame ES viršūnių susitikime teigė šalies premjeras.
