Atvykėliai Švedijoje tikriausiai pajunta netgi šiokį tokį palengvėjimą, kad vasara jau eina į pabaigą. Mat šis laikotarpis svetimšaliui gali pasirodyti tarsi kažkokia paralelinė visata. Stebina ne tiek aplinkos pasikeitimai, o gyventojų įpročiai. Štai penki šiltojo sezono įpročiai, priverčiantys labiausiai gūžčioti pečiais:
1. Ar lietus, ar saulė – visi lauke
Vos tik užplūsta pirmoji šilumos banga, Švedijos kavinės ir restoranai išsineša į lauką staliukus bei kėdes, kad norintys pasimėgauti saulės spinduliais (ar greičiau lietaus lašais) galėtų tai padaryti.
Tvrtas švedų troškimas visomis vasaros dienomis prabūti lauke, regis, gerokai pralenkia tikrąjį džiaugsmą jame bebūnant. Juk orai tikrai ne visuomet pasitaiko vasariški. Kitose šalyse vėsus rugpjūčio pavakarys paskatintų keisti planus jį praleisti besiurbčiojant vyną terasoje. Bet tik ne Švedijoje! Čia pilna užsispyrusiai norinčių būti lauke, kavinės ir barai sužvarbusiems siūlo apklotus, o atvykėliams belieka stebėtis tokiu švedų nusiteikimu.
2. Kas gali būti svarbiau už kepsnius lauke?
Jei reikėtų pasakyti, koks kvapas geriausiai atspindi Švedijos parkus vasarą, tai neabejotinai būtų dūmų ir kepamos mėsos dvelksmas. Tai populiariausias valgymo lauke būdas, nors visas kepimo ritualas ir nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Švedijoje į mėsos kepimą lauke žiūrima labai rimtai. Štai TV4 laida „Grillmästarna” rodo geriausius šios srities mėgėjus, kovojančius tarpusavyje, ir siekia atskirti „degintojus nuo tikrų meistrų”, o populiarus bulvarinis dienraštis „Aftonbladet” netgi sukūrė „Kepimo lauke bibliją”.
3. Reikalų tvarkymas tampa košmaru
Švedai mėgsta atostogas, ir kuo jos ilgesnės, tuo geriau. Ko gero, norėdami geriausiai išnaudoti ir taip neilgą vasaros laikotarpį, dauguma švedų renkasi keturių savaičių trukmės atostogas užuot išdalinę šį laiką per visus metus. Neseniai atvykę gyventi į Švediją nustemba: mėgstama kavinukė gali užsidaryti mėnesiui, darbovietėje nėra nė gyvos dvasios, įprastai judrios gatvės ištuštėja.
Didžiausias tokių masinių atostogų minusas – vasarą tampa neįtikėtinai sunku tvarkyti reikalus. Nors svarbiausios valstybinės įstaigos dirba ir vasaros metu, jose smarkiai sumažėja darbuotojų, o tai reiškia ilgas eiles ir laukimą.
Tačiau ilgų vasaros atostogų idėja švedams tiesiog įaugusi į kraują, tad neatrodo, kad pavirkamai dėl sulėtėjusio darbo duotų bent kiek naudos. Todėl reikia tiesiog susitaikyti su esama padėtimi.
4. Sodininkystė yra smagu, o lauko tualetai vis dar egzistuoja
Netgi kai mėnesio trukmės atostogos pasibaigia, kiekvieną laisvą vasaros savaitgalį švedai iškeičia savo namus į namelį kažkur užmiestyje. Tipinis švediškas vasarnamis (sommarstuga) – tai medinis namelis, kuriame siaubingai trūksta patogumų. Kitaip tariant, čia tikrai nevertėtų ieškoti tualeto, kuriame galėsite nuleisti vandenį. Taip, švedams tai patinka.
Vasarnamius turi 20 procentų švedų (beveik 1,8 milijono žmonių), o galimybę apsistoti vasarnamyje turi daugiau nei 50 procentų gyventojų. Jie čia mėgsta užsiimti daržininkyste ir sodininkyste.
5. Būtina valgyti sezoninį maistą
Tradicijos – švediškos vasaros esmė. Tas pats galioja ir maistui. Manoma, kad vasara – tas laikas, kai priimtina valgyti du patiekalus: vėžius ir pūdytą silkę (surströmming).
Vėžius populiaru valgyti rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje vykstančiuose vakarėliuose. Tai susiję su tuo, kad seniau buvo įvesti griežti apribojimai, kada galima gaudyti vėžius. Visgi šiandien švedai valgo daugiausia iš kitur importuojamus vėžius, tad kaip ir nebelieka priežasties, kodėl jie negalėtų būti valgomi ištisus metus. Tačiau vėžių valgymo sezono tradicija išlieka, rugpjūtį ir rugsėjį jų itin pagausėja prekybos centruose.
Panašus atvejis ir su pūdyta silke – nepaisant to, kad tai konservuotas maistas, šis produktas daugiausia valgomas vasaros pabaigoje. Vienas iš paaiškinimų, kodėl taip yra – silkė taip dvokia, jog ją tenka atidarinėti lauke. Žinoma, jei švedai taip mėgsta pūdytą silkę ir buvimą gryname ore, atrodo, juk tuomet galėtų puikiausiai prisikimšti skrandžius ir, tarkime, spalį. Visgi norintys, pavyzdžiui, gruodį valgyti pūdytą silkę ar vėžius turi pasirengti, kad į juos bus spoksoma kaip į keistuolius.
Parengta pagal thelocal.se.
