Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg (Erna Solberg) pareiškė įžvelgianti teigiamų Didžiosios Britanijos stojimo į Europos laisvosios prekybos asociaciją (ELPA) aspektų, praneša „Reuters”.
Anksčiau E. Solberg sakė abejojanti, ar į keturias valstybes – Norvegiją, Šveicariją, Islandiją ir Lichtenšteiną – vienijantį ekonomikos bloką Didžioji Britanija turėtų būti priimta, nes taip visiškai pasikeistų ELPA ekonomikos proporcijos. Iš viso ELPA valstybėse narėse gyvena tik maždaug 14 mln. žmonių.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) dar nėra apsisprendusi, kokį vaidmenį jos vadovaujama šalis atliks Europoje išstojusi iš ES. Viena galimybių būtų grįžti į ELPA, kurią su dar keletu valstybių Didžioji Britanija įsteigė 1960 m., tačiau 1973 m. išstojo, nes prisijungė prie Europos ekonominės bendrijos.
„Nesunku įžvelgti Didžiosios Britanijos narystės ELPA privalumų. Tai didelė šalis, turinti didelę ekonomiką”,- sakė E. Solberg.
Tačiau būdama didžiausia ELPA nare Didžioji Britanija galėtų pradėti prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis kreipti savo, o ne bloko partnerių naudai.
„Kai kuriose valstybėse galvojama, kad apsimoka sudaryti prekybos sutartis su ELPA, tačiau derantis su Didžiąja Britanija nebus taip paprasta”,- pridūrė Norvegijos ministrė pirmininkė.
ELPA sudariusi 30 laisvosios prekybos sutarčių su tokiomis šalimis kaip Kanada, Čilė, Marokas ir Singapūras.
ELPA ir Didžiosios Britanijos interesai galėtų susidurti žemės ūkio sektoriuje. 2015 m. Didžioji Britanija eksportavo maisto produktų ir gėrimų už 24 mlrd. JAV dolerių, o Norvegija, siekdama apsaugoti savo ūkininkus smarkiai riboja importą.
„Nemanau, kad Didžiajai Britanijai būtinai reikia rinktis ELPA kelią”,- teigė E. Solberg.
Naujos šalies narystę turėtų patvirtinti kiekviena ELPA priklausanti narė. Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas leidžia laisvą prekių, paslaugų ir darbo rinkos iš ES judėjimą.
