LNK praneša, kad jau daugiau kaip pusantrų metų savo sūnaus net nemačiusi Gražina Leščinskienė tęsia kovą teismuose. Paskutinės žinios apie sūnų jai keliančios itin didelį nerimą – liepos pradžioje 9-erių sulaukęs jos sūnus buvo perkeltas jau į ketvirtą globėjų šeimą, skelbia Alfa.lt.
G. Leščinskienei pradėjus domėtis, kodėl taip dažnai keičiami globėjai, buvo atsakyta, jog „globėjai negali 100 proc. duoti jam to, ko jam reikia.“ Į motinos prašymus sukonkretinti, kokių vaiko poreikių nepavyksta užtikrinti, vaiko interesams neva atstovaujantys Norvegijos pareigūnai nieko daugiau pasakyti negalėjo: „Aš keletą kartų perklausiau, ko būtent. Neišeina, negali, nekonkretizavo. Kol vyksta teismas, tol jokių susitikimų, nieko. […]“, – pasakojo sūnaus globos Norvegijoje netekusi moteris.
Kaip LNK pakomentavo Alina Jakavonienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė, tikimasi, kad Norvegijai ratifikavus Hagos konvenciją, bendradarbiauti dėl lietuvių atžalų perdavimo į gimtinę turėtų būti lengviau.
Iki šiol Lietuvos Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba jau kreipėsi į atitinkamas Norvegijos institucijas dėl 6 vaikų, paimtų iš 5 Norvegijoje gyvenančių lietuvių šeimų.
Specialistės teigimu, tikėtis, kad visi 6 lietuviai bus grąžinti į Lietuvą, kol kas neva negalima: „Jurisdikcijos perdavimą sprendžia tos šalies institucijos, neretai tai yra teismai, jei teismas nusprendžia, kad jurisdikcijos perdavimas neatitinka vaiko interesų, tai ta šalis gali priimti tokį sprendimą. Gali būti situacijos, kai vaiko motina lieka valstybėje ir nesutinka, kad vaikas būtų perduotas į Lietuvą, arba kai šalis nustato, kad vaikas adaptavosi, yra ten gimęs, turi valstybės pilietybę. Tokiais atvejais neretai kitos šalys, su kuriais bendradarbiaujame, atsisako perduoti jurisdikciją“, – sako Alina Jakavonienė.
