Dabar net nekilnojamojo turto agentai skambina varpais dėl smarkiai kylančių namų ir butų kainų Norvegijoje. Pirmadienį paskelbti duomenys rodo, kad kainos pakilo vidutiniškai 9,1 procento šalies mastu ir net 16,3 procentais Osle, rašo naujienų portalas „News in English.no”.
Kai kuriuose Oslo rajonuose pardavimų kainos rugpjūčio mėnesį buvo net 18 procentų aukštesnės nei tuo pat metu pernai. „Tai pats didžiausias kainų augimas rugpjūčio mėnesį, kokį esame matę per pastaruosius 10 metų”, Christianas Vammervold Dreyer, dirbantis nekilnojamo turto agentų asocijacijoje Eiendom Norge, teigė šalies žinių tarnybai NRK.
Teigiama, kad nekilnojamo turto kainos rugpjūčio mėnesį taip stipriai šoktelėjo į viršų dėl to, kad sumažėjo prekyboje esančių namų kiekis. Paklausa stipriai viršija pasiūlą ir tai, brokerių tvirtinimu, lemia kainų pokyčius.
Kari Due-Andresen iš Handelsbanken Kapitalo Biržos, jaudinasi, kad šiuo metu nėra jokių aiškių ženklų, liudijančių, kad nekilnojamo turto burbulas gali sprogti. Kai kainos kyla taip smarkiai ir greitai, dažnai atsiranda procesas, vadinamas prekybos „stabilizacija”, ir Due-Andresen to neišbraukia iš galimų scenarijų. „Aš manau, kad yra didelė tikimybė, jog po tokių kainų pokyčių įvyks ir prekybos stabilizacija”, ji sakė laikraščiui Dagens Næringsliv.
Kai kurie brokeriai yra linkę manyti, jog iki metų pabaigos, nekilnojamo turto kainos Osle dar šoktels iki 25 procentų. „Matome, kad vis daugiau žmonių beviltiškai stengiasi kuo skubiau rasti namus”, teigia Grethe Wittenberg Meier iš nekilnojamojo turto agentūros Privatmegleren. Tiek Meier, tiek Dreyer sieja kylančių kainų bumą su mažėjančia namų pasiūla, ypatingai Osle. Jie kaltina vietos politikus, kurie nesukūrė palankių sąlygų naujų gyvenamųjų vietų kūrimui.
„Šiuo metu prekyboje yra tiek mažai pasiūlymų, kad kai kurie žmonės viliasi pirkti nekilnojamą turtą jo net neapžiūrėję, kad tik greičiau turėtų gyvenamąją vietą”, kalbėjo Meier NRK žinioms. Tuo tarpu kol kainos rugpjūčio mėnesį staigiai kilo, gyvenamųjų vietų skaičius prekyboje stipriai sumažėjo. Brokeriai teigia, kad situacija, kai paklausa tokia didelė, o pasiūlos beveik nėra, yra „nesveika”.
Tuo tarpu Due-Andresen nėra tokia tikra. Ji pabrėžė, kad nors nekilnojamo turto kainos šiemet stipriai pakilo, tačiau nuomos kainos nė iš tolo neprilygsta namų kainoms. „Jei iš tikrųjų yra tokia didelė gyvenamosios vietos paklausa, nuomos kainos taip pat turėjo pakilti daug daugiau, nei pakilo”, kalbėjo moteris.
Ji mano, kad optimizmas Norvegijos ekonomikoje slepiasi už šio kainų bumo. Kaip pranešta ankščiau, daugumą jaunų pirkėjų remia tėvai, kurių pačių nuosavybės kaina stipriai padidėjo, todėl jie suskubo padėti ir vaikams įsigyti savo pirmąjį būstą. Tokios šeimos nedvejodamos siūlo didesnes pirkimo kainas.
Odd Nymark, valdantysis EiendomsMegler1 nekilnojamo turto agentūros direktorius Osle, sako, kad rugpjūčio mėnesį jo firmoje vykę pardavimai, beveik visais atvejais vyko 11 procentų didesnėmis, nei nustatyta vertė, kainomis. Ir nors keletas bankų atsisako suteikti paskolas jauniems, pirmą kartą nekilnojąmą turtą siekiantiems įsigyti, žmonėms, kurių pajamos nesiekia nustatytos normos, Nymark teigia, kad pardavimas dažniausiai vis vien įvyksta, nes tėvai nepraleidžia progos finansiškai paremti savo vaikų.
Net palyginti konservatyvi OBOS nekilnojamojo turto agentūra pranešė, kad vidutinė kaina už jų pasiūlymus pirmą kartą viršijo 60,000 Norvegijos kronų už kvadratinį metrą. Tuo tarpu daugumoje Oslo rajonų kainos už kvadratinį metrą gali siekti net 80,000-100,000 Norvegijos kronų.
Kainos kilo ir kituose šalies miestuose: iki 12,9 procentų Hamare, 13,1 procento Berume, ir 12,4 procento Askeryje.
