Kritika dėl Norvegijos vyriausybės sprendimo statyti naują tvorą, ties šalies siena su Rusija, nenustoja kilti. Į pensiją išėjęs Norvegijos pasienio inspektorius naująją tvorą vadina „grubiu simboliniu gestu” Rusijai.
Šiuo metu Norvegijos žemių pusėje yra statoma nauja tvora, kuri ribosis su Norvegijos-Rusijos siena. Planuojama šią tvorą nuo Storskogo praplėsti į abi puses dar 200 metrų, kadangi būtent šioje vietoje tūkstančiai pabėgėlių iš Sirijos ir kitų karo kankinamų valstybių pernai kirto sieną iš Rusijos į Norvegiją, ieškodami prieglobsčio.
Nors pabėgėlių srautai jau sustojo, tačiau Teisingumo Ministras Anders Anundsen ir kiti ministrai visvien jaučia poreikį Storskogo apylinkėse pastatyti 3,5 metrų aukščio tvorą. Kitose vietose, tvora, bęsitesianti 196 metrus, eina nuo Barento jūros pietų iki Nyrudo per upes ir vaizdingą Pasviko slėnį.
Frode Berg, į pensiją išėjęs šiaurės Norvegijos pasienio komisijos veteranas, mano, kad projektas yra absoliučiai nebūtinas ir netgi įžeidžiantis. „Aš esu sukrėstas”, Berg teigė Norvegijos žinių tarnybai NRK. „Atrodo, jog tai yra nauja, skubota priemonė, priverstinai atkeliavusi iš Oslo. Tai yra pinigų švaistymas, kurie verčiau būtų panaudoti kitoms idėjoms, padėsiančioms kontroliuoti pabėgėlių srautus Storskoge, įgyvendinti.”
Kasmet Storskoge sieną kerta apie 300,000 žmonių, iš kurių dauguma yra pastovūs gyventojai, kuriems sienai kirsti viza nereikalinga. Bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Norvegijos pasienio buvo puikus, todėl tvoros projekto kritikai mano, jog šiam bendradarbiavimui gali ateiti galas.
Berg 25 metus dirbo pasienio inspektoriumi Kirkenese. Jis tvirtina, kad nauja tvora nepadės kovoti su nelegaliais sienos kirtimais, pabrėždamas, kad galima paprasčiausiai ją apeiti. Berg pridūrė, jog bet kas, bandantis perlipti tvorą, „kuri yra tokia aukšta, kad ko gero tai bus neįmanoma”, žvelgiant iš teisinės pusės, jau bus patekęs į Norvegijos žemes.
„Jie nauja tvora iš tiesų stovėtų tikslioje šalių žemių ribojimosi vietoje, tada visa konstrukcija turėtų prasmę”, Berg teigė NRK. Tačiau, kadangi tvora yra Norvegijos teritorijoje ir palyginus trumpa, jis nesupranta, kaip ji galėtų apsaugoti nuo pabėgėlių. „Koks nors pabėgėlis gali papraščiausiai paeiti 200 metrų į šiaurę ir pradingti miškuose, kur tvora baigiasi”, kalbėjo Berg. „Ši tvora papraščiausiai simbolinė. Ir tai yra grubus gestas mūsų kaimynei kitoje tvoros pusėje.”
Šiuo metu tvora yra akylai stebima pareigūnų tiek Norvegijos, tiek Rusijos pusėje. Norvegijos Teisingumo Ministras ir vietinės policijos vadovė Finnmarke, Ellen Katrine Hætta, teigia, kad tvora yra papildoma atsargumo priemonė, kovojant su nelegaliais sienos kirtimais. Praeitą savaitę Hætta taip pat minėjo, kad tvora yra skirta ir norvegams, bandantiems nelegaliai pereiti į Rusiją.
Ji sutinka, kad dėl tvoros statymo vietos, bet kas, bandantis ją perlipti, techniškai jau būtų Norvegijos teritorijoje. „Bet mes tikimės, kad tai neįvyks”, pridūrė ji NRK tarnybai pabrėždama, kad ” nauja tvora yra apsaugos priemonė, kuri tikimasi, kad atgrasys žmones, siekiančius nelegaliai patekti į ar iš Norvegijos.”
Kai prieš dvi savaites prasidėjo tvoros konstrukcijos darbai, vietinis Norvegijos meras taip pat paleido kritikos pliūpsnį. Rune Rafaelsen, Sør-Varanger regiono aplink Kirkenesą meras, tikina, kad tvora nesiderina su Norvegijos užsienio politika. Lars Fordal, Barento Secretoriato lyderis, sakė, kad tvora kvepia Šaltuoju Karu. Laikraštis „Aftenposten” rašė, jog yra „siunčiami klaidingi signalai” Rusijai. Tuo tarpu pačios Rusijos spaudoje tvora nebuvo smarkiai kritikuojama.
Berg, į pensiją išėjęs pasienio inspektorius, pabrėžė, kad pagal oficialią Norvegijos pasienio politiką visos tvoros turėjo būti nugriautos po Sovietų Sąjungos žlugimo. „Mes vis skubinome Rusiją nugriauti savo tvoras”, jis teigė NRK, „o dabar patys statomės savąją.”
