Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad Norvegijoje aštuonios iš dešimt kompanijų, veikiančių viešbučių ir restoranų skiltyje, pažeidinėja darbo įstatymus. Jauni darbuotojai ir pabėgėliai yra labiausiai išnaudojami „nerimtų žaidėjų”, teigiama darbo reguliacijos agentūros „Arbeidstilsynet” pranešime spaudai.
„Yra per didelis skaičius darbdavių, nesilaikančių įprastinių darbo saugos reikalavimų”, teigė Ingrid Finboe Svendsen, „Arbeidstilsynet” direktorė. „Jie privalo prisiimti atsakomybę už tinkamų, saugių ir legalių darbo sąlygų kūrimą”.
Pranešimas paskelbtas kaip tik tuo metu, kai imigrantai ir ypatingai pabėgėliai, atvykę į Norvegiją praėjusiais metais, patiria vis daugiau sunkumų prasimušant į Norvegijos darbo rinką. Naftos kainų kritimas Norvegijoje prieš du metus, paliko ir daugelį norvegų be darbo, todėl kova dėl darbo vietų vis intensyvėja. Susidariusios situacijos pasekme tapo didėjantis nusiskundimų skaičius dėl to, kad imigrantai tampa pirmaisiais, kuriuos atleidžia, ir paskutiniaisiais pasamdytais.
„Keletas norvegų susidūrė su diskriminacija darbo vietoje”, antradienį rašė Abdirahman Hassan laikraštyje „Aftenposten”. „Vis dėlto mes negalime ignoruoti fakto, kad imigrantai yra tie žmonės, kurie susiduria su daugiausia kliūčių, siekdami įsidarbinti Norvegijoje”.
Hassan yra įsitikinęs, kad vien jo vardas Norvegijoje kelia rūpesčių. „Aš buvau labiau kvalifikuotas darbui nei mano draugas”, jis rašė. „Vis dėl to, manęs nepasamdė, o kadangi jis buvo tikras norvegas, darbą gavo jis”. Naujienų portalas „Newsinenglish.no” taip pat dažnai susilaukia skambučių iš nusivylusių užsieniečių, ieškančių darbo. Vienas vyras, skambinęs praėjusią savaitę, Jungtinėje Karalystėje dirbęs pardavimų konsultantu ir paskui savo merginą atsekęs į Norvegiją, sakė, kad per pastaruosius mėnesius pateikė per šimtą pareiškimų Ålesundo apylinkėse dėl darbo, iš kurių keletas ieškojo angliakalbių pardavimų atstovų. Vis dėlto jis yra įsitikinęs, kad ne norvegiškas vardas yra pagrindinė priežastis dėl tokio pat didelio atmetimų skaičiaus.
Daugybė jaunų užsieniečių darbuotojų Norvegijoje lengviausiai įsidarbina viešbučių ir restoranų industrijoje, tačiau, kaip rodo tyrimas, dauguma iš jų yra išnaudojami. Valstybės inspekcija maisto ir apgyvendinimo industriją praeitais ir šiais metais paskelbė „prioritetiniu verslu”. Todėl vien praeitais metais „Arbeidstilsynet” darbuotojai išegzaminavo per 3000 restoranų tinklų. Jie išsiaiškino, kad net 80 procentų iš tirtų kompanijų pažeidinėjo darbo įstatymus, ir pabrėžė, kad dar bus atlikta virš 1000 patikrų.
Daugiausia pažeidimų sudarė darbo sutarčių nepasirašinėjimas, neapmokami viršvalandžiai, ir ką inspektoriai pavadino „socialiniu išnaudojimu”. Norvegijos žinių tarnyba NRK, pirmoji pranešusi apie patikras praėjusią savaitę, teigė, kad dauguma darbuotojų nežino, kokios yra jų teisės, todėl leidžiasi būti išnaudojamais.
„Dauguma imigrantų galvoja, kad jiems nepriklauso tokios pačios teisės, kaip ir norvegams, todėl juos yra lengviausia išnaudoti, jeigu jiems laiku nesuteikiama pagalba”, žinių tarnybai NRK teigė Helena Bozicevic, kuri atstovauja virš septyniasdešimties darbuotojų Oslo viešbutyje „Scandic Hotel Helsfyr”. Pati Bozicevic, kilusi iš Kroatijos, sakė, kad su ja ir jos kolegomis yra elgiamasi tinkamai, tačiau ji mano, kad daugumai kitų darbuotojų nenusišypso tokia laimė.
„Viešbučių industrija mato galimybę pasinaudoti pigia darbo jėga, o neprofesionalūs darbuotojai tuo ir naudojasi”, ji teigė NRK. Moteris pripažįsta, kad vos atvykusi į Norvegiją iš Jugoslavijos, ji taip pat nesiryžo „kovoti už savo poreikius”, tačiau dabar mano, kad Norvegijoje jai buvo daugiau galimybių įsidarbinti nei gimtinėje.
Nors Valstybinė Darbo Inspekcija pranešė, kad dauguma darbdavių ir sudaro darbo sutartis, tačiau daugiau nei pusė iš jų neatitinka minimalių reikalavimų. Daugiau nei 40 procentų darbuotojų, dirbančių apgyvendinimo srityje, nėra mokama už viršvalandžius.
„Šie skaičiai yra trikdančiai dideli”, NRK žinioms teigė „Arbeidstilsynet” vyriausioji inspektorė, Trine Hammer. „Ir nors visi siekia situaciją pagerinti, kolkas nematome jokio pagerėjimo”.
Hammer teigė, jog inspekcija bendradarbiauja su policija bei mokesčių inspekcija, todėl kompanijoms, pažeidžiančioms darbo kodeksą gali pateikti kaltinimus. Tai labiausiai gresia Norvegijos restoranų ir viešbučių pramonei, kadangi šioje skiltyje dirba daugiausiai imigrantų.
„Pabėgėliai, kurių kandidatūra į darbo vietas buvo atmesta daugybę kartų, neturi jokio pajamų šaltinio, o jauni darbuotojai neišmano savo teisių”, kalbėjo Hammer. „Juos visus yra labai lengva išnaudoti”.
Tuo tarpu „Scandic” viešbučių tinklo direktorius, Trond Solstad-Nilsen, sako, jog stebisi, kad išnaudojimo bylų skaičius yra toks didelis. „Nesmagu būti dalimi tinklo, kuriam yra pateikta tiek daug kaltinimų išnaudojimu”, kalbėjo jis NRK žinių tarnybai. „Ne visi pažeidimai yra rimti, tačiau kaip įmonė mes negalime gerai veikti su tokiais skaičiais kaip 80 procentų. Mes turime laikytis įstatymų”.
Profsąjungų federacijos narys, Clas Haarek Delp, teigia, kad tokiais skaičiais nesistebi. „Tačiau mes visuomet esame nusivylę, kuomet organizuojama tokia didelė patikra ir įmonės taip prastai pasirodo”, Delp sakė NRK. „Inspektoriai kompanijoms pasiūlė pagalbą, bandant pagerinti rezultatus, tačiau jokių pokyčių kolkas nesimato”.
