Pirmadienio rytą Oslo priemiesčio gyventojai, kurie į darbą nuvažiuoti gali tik traukiniu, susidūrė su itin daug nesklandumų. Traukinių mašinistų streikui įsisiautėjus, sustojo dar daugiau traukinių, o gyventojai liko su itin nepatogiu transportu arba visai be jo.
Iš pradžių manyta, kad didelės kainos ir spūstys privers daugiau gyventojų, dirbančių Osle, laikinai dirbti iš namų. Flemingas Pedersenas, keliaujantis į Oslą iš Askimo, yra tik vienas iš žmonių, susiduriančių su spūstimis vietinėje autobusų stotyje jau šeštą valandą ryto. Pirmajame atvažiavusiame autobuse jam neliko vietos ir gyventojui teko laukti kito autobuso. Žinių tarnybai NRK žmogus teigė, kad „visiems reikėtų keliauti namo ir išgerti kavos puodelį”.
Autobusų linijos negali padidinti savo išteklių ir taip padėti gyventojams, nes toks poelgis būtų laikomas pritarimu streikui. Be to, Nettbuss autobusų linija yra valdoma šalies geležinkelių tinklo NSB, kurio traukinių mašinistai ir išėjo į streiką. Todėl NSB stengiasi nedaryti nieko, kas galėtų pakurstyti darbinį konfliktą.
Tuo tarpu NSB susilaukė nemažai kritikos dėl sprendimo sustabdyti visus traukinius, važiuojančius itin populiaria Østfoldbanen linija. Profsąjunga, atstovaujanti streikuojantiems inžinieriams, teigė, kad tai nebuvo būtina, ypač todėl, kad ne visi darbuotojai yra išėję į streiką, o likusieji gali dirbti kaip įprasta. Tuo tarpu NSB darbuotojai tvirtina, kad streikuotojai paliko daugumą tinklo traukinių ne vietoje. Kai tiek daug darbuotojų nedirba Oslo apylinkėse (109 Osle, Lillestrøme, Mosse ir Ski), NSB teigia, kad neįmanoma važiuoti bet kokiu keleiviams patogiu grafiku.
Streikas paveikė ir Trondheimą, Kristiansandą bei Bergeną, kadangi daugiau nei pusė traukinių, važiuojančių maršrutu Voss – Arna, buvo atšaukti. Populiaria linija tarp Oslo ir Bergeno Bergensbanen taip pat važiuoja mažiau traukinių.
Dėl nežinia kada pasibaigsiančio streiko dešimtys tūkstančių Oslo priemiesčio gyventojų visą savaitę patyrė nepatogumų. Greitkeliuose dėl intensyvaus eismo spūstys susidarė dar prieš pradedant švisti, ypač ties E6 keliu, kur šiuo metu renovuojamas tunelis, dėl kurio ir ankščiau kildavo nepatogumų.
Laikraščių redaktoriai stengiasi paskubinti streiko pabaigą, ypatingai dėl to, kad jis kilęs dėl profsąjungos reikalavimo visiems traukinių mašinistams taikyti tokius pat nacionalinius apmokymų standartus, o ne dėl užmokesčio ar darbo grafiko. Norvegijos traukinių mašinistai nesijaučia saugūs dėl savo darbo vietų, ypač kai tenka varžytis su mašinistais, apmokytais kitose šalyse.
Laikraštis „Dagsavisen” pastebėjo, kad vargu ar sutapimas, kad streikas prasidėjo kaip tik tuomet, kai Norvegijoje turi būti įgyvendinta geležinkelių reforma, priversianti geležinkelių tinklą NSB varžytis su užsienio tinklais dėl galimybės kursuoti šalyje. Jei NSB konkurso nelaimėtų, jos inžinieriai būtų priversti konkuruoti dėl darbo vietų su užsienio kompanijų personalu. O pradėjus taikyti „nacionalinius standartus” Norvegijoje, traukinių mašinistams, apmokytiems kitose šalyse, būtų gerokai sunkiau įsitvirtinti šalyje.
„Nenuostabu, kad pasipriešinimas (užsienio operatoriams Norvegijoje) yra stipresnis iš galingų profsąjungų ir tokios senbuvės kaip NSB, kuri metų metus valdė monopolį”, – rašė „Dagsavisen”. Nors norvegai dažnai prijaučia streikuojantiesiems, lokomotyvų inžinieriai rizikuoja prarasti paramą, kai tiek daug nekaltų „trečiųjų šalių” (gyventojų) kenčia dėl principų, pagrįstų tik savisauga.
Parengta pagal newsinenglish.no.
