Statistikos departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius apie išvykimą iš Lietuvos pranešė 35 000 asmenų, t. y. po penkis žmones per valandą, arba 120 žmonių per parą. Spėjama, kad per 2016 metus Lietuvą paliks 50 000 gyventojų. 50 proc. visų emigravusiųjų per 2016 metus buvo 19–34 metų asmenys.
Be to, ekspertai teigia, kad lapkričio arba gruodžio mėnesį emigravusių tautiečių skaičius perkops milijoną.
Emigraciją išreiškus finansiniu pavidalu, Lietuva jau neteko 60 milijardų eurų, kadangi vieno žmogaus mokslas ir kitas aprūpinimas Lietuvai kainuoja 60 tūkstančių eurų.
„Profesorius Kęstutis Masiulis savo laiku yra įvertinęs, kiek valstybei kainuoja nuo gimimo iki aukštosios mokyklos baigimo užauginti žmogų. Čia jis turi galvoje vaikų lopšelius, vaikų darželius, mokyklas, bibliotekas, kultūros įstaigas, poliklinikas ir t.t. Ir šita suma vienam žmogui yra apie 60 tūkst. eurų“, – laidoje „KK2“ kalbės emigracijos ekspertas Dainius Paukštė.
Ekspertai pastebi, kad esminė problema – darbo užmokestis, kuris mūsų šalyje yra žemas, o kvalifikuoti darbuotojai gali gauti daug didesnes algas dirbdami svetur.
Jaunas mokslininkas Saulius Vasiliauskas pasakos, kad jis yra vienas iš tų, kurie mąsto apie emigraciją, kadangi dėstydamas Vilniaus universitete negaudavo net šimto eurų…
„Mano atlyginimas buvo apie 60–80 eurų per mėnesį. Žinoma, dirbti jaunam lektoriui, sukurti paskaitų struktūrą, turinį ir jį išdėstyti reikalauja daug pasiruošimo, o iš to uždarbio vasarą galima nusipirkti pavalgyti ledų, o žiemą – arbatos ir medaus“, – 19 val. 30 min. pasakos S. Vasiliauskas.
Dėstytojo Sauliaus kolegos docentai ir profesoriai dirba valytojais ar taksistais, kadangi vidutinis dėstytojo atlyginimas – 600 eurų.
Studentė Paulina sako, kad dabar mąsto, kas geriau – ar dirbti mokytoja ir gauti 450 eurų, ar ravėti daržus Švedijoje. Mergina sakys, kad šią vasarą dirbdama tokį darbą uždirbdavo 1 400 eurų per mėnesį, o Lietuvoje minimalus valandinis atlyginimas yra tris kartus mažesnis – 2 eurai ir 32 centai.
„Tikrai Lietuvoje tiek neužsidirbsi, kiek ten. Ten iš tikrųjų vargsti du mėnesius, bet paskui turi daug laisvo laiko, tu gali skirti laiko mokslams, tau nereikės persidirbti“, – laidoje „KK2“ pasakos studentė Paulina.
Elektrikas Eduardas Norvegijoje per mėnesį uždirbdavo 3 000 eurų, Lietuvoje jam buvo pasiūlytas 500 eurų atlygis.
„Aš galiu pasakyti taip – kai aš atvažiuoju į užsienį, tai man duoda ir darbo drabužius, ir įrankius, ir viską. Tu tik dirbk. Ir darbo sąlygos tenkina. O čia, Lietuvon, atvažiuoji, tau darbdavys nieko neduoda ir nori, kad dirbtum“, – laidoje pasakos elektrikas Eduardas.
