Į Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu iš karto sureagavo Norvegijos žiniasklaida. Šalies spaudos nuomonė vieninga: naujasis JAV prezidentas Norvegijai sukels problemų.
„Esame įsitikinę, kad pasaulyje vis daugės pavojingų konfliktų. D. Trumpas nėra tinkamas svarbiausiam darbui pasaulyje”, – rašė „Dagbladet” savo vedamajame straipsnyje. Dienraščio nuomone, D. Trumpas yra pavojingas, nes jis yra „impulsyvus, neišprusęs ir revoliucingas. Tai narciziškas chuliganas, labiau susirūpinęs savimi, o ne kitų gerove”.
„Dagbladet” pabrėžė, kad šiuo metu egzistuoja branduolinė grėsmė iš Šiaurės Korėjos, kyla Kinijos agresyvumas Pietų Kinijos jūroje, ir išreiškė nuogąstavimus, jog D. Trumpas šią situaciją tik pasunkins. Taip gali nutikti ir su kitomis globaliomis problemomis.
„Čia galima paminėti Siriją, kur būtini diplomatiniai veiksmai, taip pat Iraną, kurio branduolinį susitarimą D. Trumpas grasino suplėšyti į skutelius. Mes bijome, kad D. Trumpas gali tapti rimtų problemų dalimi, o ne jų sprendimu”, – rašė „Dagbladet”.
Taip pat primenama, kad išrinktasis JAV prezidentas tvirtino, jog klimato atšilimas yra Kinijos sąmokslo teorija, pabrėžiamas ir D. Trumpo patirties trūkumas: „Jis neturi patirties ir nelabai suvokia, jog pasaulis yra žymiai sudėtingesnis ir didesnis nei jo verslas”.
Apie dėl D. Trumpo kylantį pavojų perspėja ir „Aftenposten”: „Po „Brexito” ir ypač po D. Trumpo pergalės viskas atrodo įmanoma. Nebegalime užtikrintai sakyti, kad, tarkime, Marine Le Pen netaps naująja Prancūzijos prezidente po kitą pavasarį vyksiančių rinkimų.
„VG” pastebi iššūkius, kuriuos atneš D. Trumpo prezidentavimas, tačiau taip pat mano, kad jam turi būti suteikta galimybė. „Mūsų politikai privalo bendradarbiauti su D. Trumpu. Pagrindinis jų darbas yra užtikrinti Norvegijos interesus. Reikia tikėtis, kad ir D. Trumpas elgsis atsakingai”, – rašoma „VG” redakcijos skiltyje.
Verslo dienraštis „Dagens Næringsliv” irgi kritikavo naująjį JAV prezidentą ir abejojo, ar jo pažadai atneš vaisių: „Sunku būtų rasti ekonomistų, kurie mano, jog protekcionistinis D. Trumpo stilius skatins ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Paprastai tokie modeliai suveikia visiškai priešingai”.
Kaip ir kitos žiniasklaidos priemonės, „Dagens Næringsliv” išreiškė susirūpinimą dėl D. Trumpo nepatyrimo politikoje: „Kai nestabilaus charakterio politikos naujokas savo galioje turi didžiausią pasaulio karinę galią, jis gali sukurti pavojingą situaciją”.
„D. Trumpas daugelio savo šalies žmonių bus sutiktas su giliu nepasitikėjimu, galbūt netgi neapykanta. Nemažai šių žmonių yra labiausiai išsilavinusi ir sumaniausia JAV gyventojų dalis”, – apibendrina „Dagens Næringsliv”.
Savo nuogąstavimus dėl D. Trumpo išrinkimo išreiškia ir ekonomistai bei kiti ekspertai. Tik paaiškėjus apie D. Trumpo pergalę, naftos kainos ėmė kristi. Jei dėl D. Trumpo politikos jos ir toliau kris, tai bus itin prastos žinios nuo naftos kainų priklausomai Norvegijos ekonomikai, įsitikinusi vyriausioji „Handelsbanken” ekonomistė Kari Due-Andresen.
Ji teigia, kad dėl savo šiurkščios retorikos D. Trumpas gąsdina rinkas: „Buvo bijomasi D. Trumpo dėl jo užsienio politikos užmačių. Jis kalbėjo itin agresyviai ir grasino bausti gudraujančias valstybes, įvesti didžiulius mokesčius”.
Ekonomistas Jan L. Andreassenas teigia, kad liūdnas nuotaikas biržose lemia tai, jog dauguma kompanijų yra priklausomos nuo tarptautinės prekybos. O šią sistemą D. Trumpas žadėjo pulti JAV gerovės labui. D. Trumpas rengėsi iki 35 procentų kelti mokestį Kinijai, Meksikai ir Kanadai.
„Tai vestų prie didesnio protekcionizmo ir pasaulinės prekybos susilpninimo. Nedidelė ir atvira Norvegijos ekonomika yra neabejotinai priklausoma nuo užsienio prekybos, tad tokia situacija jai tikrai pakenktų”, – neabejoja ir K. Due-Andresen.
„NUPI” analitikė Julie Wilhelmsen D. Trumpo prezidentavime mato grėsmę tarptautinės politikos stabilumui. „Po D. Trumpo pergalės pasaulis tapo gerokai nesaugesnis ir sunkiau nuspėjamas. Jis yra tiesiog priklausomas nuo priešų paieškos, ir tai tikrai turės įtakos JAV santykiui su likusiu pasauliu”, – tvirtina J. Wilhelmsen.
Ji teigia, kad šiuo požiūriu D. Trumpas ir V. Putinas yra panašūs.
J. Wilhelmsen pritaria ir buvęs šalies specialiųjų tarnybų vadovas Kjellis Grandhagenas. „Rimčiausia yra tai, jog tokios valstybės kaip Kinija ir Rusija dabar įgys gerokai didesnę manevro laisvę ir galės daryti daugiau įtakos globaliu mastu. Šioms šalims nerūpi tarptautinė teisė”, – nuogąstauja K. Grandhagenas.
Parengta pagal thelocal.no ir „The Nordic Page”.
