Remiantis laikraščio „The Local” pateiktais duomenimis, gautais iš Migracijos Tarnybos, antroje spalio mėnesio pusėje, Švedijoje dirbantys užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, turėjo laukti 121 dieną, kol buvo priimtas sprendimas pratęsti jų darbo leidimą. Tuo tarpu pradedantieji dirbti savo pirmąjį darbą – laukė 49 dienas.
„Kai žmonės prašo pratęsti jų leidimus dirbti, mes atliekame nuodugnesnę patikrą”, teigė Erik Holmgren, laikinasis Migracijos Tarnybos darbo leidimų padalinio Stokholme vadovas. Paklaustas, kodėl yra toks didelis skirtumas tarp laukimo dienų, vyras tikino, jog „2015-ųjų metų rudenį, dėl teismo sprendimo, buvo pakeistos procedūros, todėl dabar, norint pratęsti leidimą dirbti, visų pirma reikia įsitikinti, ar jis atitinka naujuosius reikalavimus”.
Procedūrų pasikeitimas yra tik viena iš priežasčių, dėl kurių per pastaruosius metus laukimo terminas kaip reikiant išaugo. 2015-aisiais užsieniečiams leidimų pratęsimo reikėjo laukti 95 dienas, o 2010-aisiais – vos 33 dienas.
Leidimo dirbti laukimo terminas (dienomis) Švedijoje
Tuo tarpu Migracijos Tarnyba neatskleidžia ilgiausio ar trumpiausio laukimo periodo, kadangi skaičiai gali būti netikslūs dėl „klaidingų duomenų”. Tačiau, remiantis Tarnybos internetinės svetainės duomenimis, kai kuriais atvejais šis terminas gali siekti ir 24 mėnesius.
Darbo leidimai Švedijoje išduodami dviems metams, kuriems pasibaigus reikia pateikti prašymą leidimui pratęsti. Tačiau ilgas laukimas dažnai darbuotojus palieka aklavietėje – negalinčius palikti šalies nei darbo reikalais, nei šeimyniniais.
„Tai yra procesas, ir mums taip pat yra svarbu laukimo terminus sutrumpinti. Mes dirbame ties informacijos sklaida, kad žmonėms, pateikiantiems prašymus būtų lengviau”, kalbėjo Holmgren.
Kaip buvo pranešta ir anksčiau, kita priežastis, dėl kurios tenka ilgai laukti, yra praėjusių metų pabėgėlių krizė. Švedija sulaukė daugiau nei 160000 prašymų leidimo gyventi šalyje, todėl darbuotojams iš kitų padalinių teko dirbti ties prieglobsčio prašytojų atvejais.
Visgi, Migracijos Tarnyba tikisi, jog pasibaigus 2016 metams, bus gauta vos 30000 paraiškų iš pabėgėlių. Valstybės tarnautojai mano, kad sumažėjus pabėgėlių srautui, užsieniečiai, dirbantys Švedijoje, taip pat pajaus to rezultatus.
„Mes pasamdėme daugiau darbuotojų, tačiau užtruks šiek tiek laiko, kol darbuotojai bus apmokyti ir bus pradedamas matyti rezultatas. Mes nežinome, ar procedūra ir vėl nepasikeis, kadangi Migracijos Tarnyba yra institucija, kurią itin lengvai paveikia įvairios situacijos pasaulyje. Tačiau tikimės, jog nuo 2017-ųjų visi pagaliau pradėsime jausti pagerėjimą”, kalbėjo Holmgren.
Parengta pagal thelocal.se
