2016 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 888 582. gyventojai. Tai yra 1.1% mažiau nei 2015 metais. Statistikos departamento duomenims 2015 metais iš Lietuvos emigravo 44 533 jos gyventojai. Nuo 2016 metų pradžios iki lapkričio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo dar 32 232 žmonėmis…
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, ieškodami būdų, kaip pažaboti emigraciją, politikai bando kabintis už šiaudo. Esą geriausiai parengti „Sugrįžtančios Lietuvos“ planą galėtų dukart per metus posėdžiaujanti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija. Politologai ir emigracijos tendencijų tyrinėtojai dėl to tik kraipo galvas – ką gali padaryti grupelė parlamentarų ir išeivijos atstovų, jei Lietuvos nykimo nesugeba pristabdyti didžiulė armija vykdomojoje valdžioje triūsiančių valdininkų.
Keli parlamentarai pasiūlė išplėsti jau 12 metų veikiančios Seimo ir PLB komisijos įgaliojimus. Socialdemokrato Antano Vinkaus, „valstietės“ Dovilės Šakalienės ir opozicinių konservatorių Vytauto Juozapaičio bei Žygimanto Pavilionio nuomone, šią komisiją reikia įpareigoti rengti ir Seimui teikti tvirtinti „Sugrįžtančios Lietuvos“ planą, kuriuo būtų siekiama sudaryti sąlygas užsienyje gyvenantiems lietuviams grįžti gyventi į tėvynę.
Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Ž. Pavilionis, per 26 atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus valstybės lygmeniu niekas nesirūpino, kad mažėtų emigracija, atsirastų galimybių susigrąžinti dalį į užsienį išvykusių piliečių. „Yra viena programa, bet ji skirta tik grįžtančiai emigrantų „grietinėlei“. Reikia kalbėti ir apie kitus parvykti norinčius piliečius. Iki šiol Lietuva užsienyje medžiojo vien investicijas. O juk kiekvienas žmogus turėtų būti brangus kaip didžiausia investicija, nes toks ir yra“, – aiškino jis ir kaip pavyzdį pateikė Izraelį, kuriame skurta net atskira ministerija grįžtančiųjų problemoms spręsti.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, vargu ar politikai ir išeivijos visuomenininkai sugebės parengti tokią programą, kurią įgyvendinant būtų galima sustabdyti ar bent sumažinti emigraciją, ką jau kalbėti apie išvykusiųjų susigrąžinimą. „Seimo komisija gal ir galėtų aptarti „Sugrįžtančios Lietuvos“ planą, bet jį parengti turėtų specialistai. Juk neužtenka vien įvardyti problemas, dar reikia rasti būdų ir finansinių išteklių joms spręsti. Išeivijos žmonės širdimi gal ir supranta, kad nori ką nors nuveikti, bet realiai to daryti negali. Tai rimtas vykdomosios valdžios darbas, į kurį ji iki šiol rimtai nežiūrėjo“, – tvirtino Vilniaus biuro vadovė. Anot A. Sipavičienės, rengti konkrečius planus turi būtent specialistai, kurių yra ministerijose, įvairiose kitose vykdomosios valdžios institucijose. Kitaip tokia programa tebus tezių kratinys. Privilioti emigrantus sugrįžti galima tik kompleksiškai sprendžiant ekonomines, socialines, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitas problemas.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius kaip pavyzdį pateikė švietimo sistemą: „Jei Lietuva susigrąžintų nemokamą aukštąjį mokslą bent bakalauro lygiu, tai būtų aiški ir konkreti emigracijos prevencijos priemonė. Esu tikras, kad taip pavyktų sustabdyti protų ir talentų nutekėjimą. Tačiau tai ne kokios nors vieną ar dukart per metus susirenkančios komisijos, bet konkrečios ministerijos ir visos valstybės reikalas“.
Dar liepą Vyriausybė pritarė priemonių emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti planui. Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus, jame numatytos tam tikros priemonės. Pirmieji žingsniai įgyvendinant planą jau žengti – organizuoti informaciniai renginiai, per kuriuos pristatyti Verslo konsultantų tinklo ir Europos Sąjungos investicijų galimybės smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams. Bandoma didinti finansinių išteklių prieinamumą verslui, gerinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms. Šiuo metu ieškoma būdų į vieną tinklą sujungti esamus informacinius portalus, kuriuose užsienio lietuviai galėtų rasti informacijos ir praktinės pagalbos visais klausimais, susijusiais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu šalyje.
Tačiau Vyriausybės patvirtintas planas sulaukė ne politikų kritikos. Kai kurie ekonomistai, sociologai tvirtino, kad jame susitelkta į trumpalaikius sprendimus, trūksta strateginio požiūrio, gausu deklaratyvių teiginių. Sociologo Vlado Gaidžio žodžiais, prieš rinkimus visos partijos savo programose įrašė, jog reikia mažinti emigraciją, bet kaip tai turi būti daroma, nelabai aišku. Anot jo, pagrindinės emigracijos priežastys – ekonominės, ypač sunkumai smulkiajam verslui. „Važiuoji per kitas šalis ir matai, kad jų miesteliuose pilna nedidelių parduotuvėlių, serviso įmonėlių, o pažiūrėkit į Lietuvą – smulkiojo verslo nebelikę“, – kalbėjo V. Gaidys. Jo manymu, kol bus tokia padėtis, apie emigrantų susigrąžinimą galima tik svajoti, rašo „Lietuvos žinios“.
Mieli Skandinavija.today skaitytojai, o ką Jūsų nuomone turėtų daryti valstybė, kad išvykę žmonės sugrįžtų? Kas sugrįžti paskatintų būtent Jus? O gal tai nebeištaisoma? Nuoširdžiai kviečiame pasidalinti savo nuomonėmis ir komentarais Skandinavija.today feisbuko puslapyje.
