Kaip rodo išsamiausia pastarųjų metų studija apie kitų ES šalių piliečių, gyvenančių Danijoje, poveikį šalies ekonomikai, dažnai nepagrįstai kaltinami darbuotojai iš Rytų Europos nuo pat 2006 m. prisidėjo prie Danijos iždo pilnėjimo.
Jie buvo palyginti su skėriais, kurie ateina ir ryja Danijos socialinės gerovės paslaugas. Politikai iš Dansk Folkeparti įspėjo, kad jie gali pakenkti gerovės valstybei. Dabar gi išsami pajamų ir išlaidų, susijusių su ES piliečiais analizė parodė, kad tikrovė yra kaip tik priešinga.
Taip vadinami darbo imigrantai, atvykstantys į Daniją iš kitų ES šalių pagal laisvo asmenų judėjimo ES viduje taisykles, nėra finansinė našta Danijai. Jų indėlis į šalies iždą yra akivaizdus.
Profesorė Dorte Sindbjerg Martinsen iš Kopenhagos universiteto
Taip teigia profesorė Dorte Sindbjerg Martinsen iš Kopenhagos universiteto Politikos mokslų departamento ir Gabriel Pons Rotger iš Nacionalinio socialinių tyrimų centro, atsakingi už šią pirmąją tokio pobūdžio analizę Danijoje, kuri yra ne abstrakti, o pagrįsta faktiniais Užsienio piliečių registro duomenimis.
Analizės išvadoje teigiama, kad statistinio Danijoje gyvenančio ES piliečio grynasis indėlis į Danijos socialinės gerovės valstybę 2013 metais vidutiniškai sudarė 21.205 kronų per metus. (2013 buvo paskutiniai metai, kurių duomenys buvo naudojami tyrime.)
Grynasis šiuo atveju reiškia, kad mokslininkai stengėsi įvertinti viską – ne tik mokesčius ir socialines išmokas, bet taip pat mokymo ir vizitų į gydymosi įstaigas sąnaudas, taip pat imigrantams priskirtiną policijos pajėgų, gynybos, kelių priežiūros kaštų dalį ir visą kitą, kam naudojami mokesčių pinigai. Kiekvienais metais, nuo pat 2002 m. – datos, nuo kurios duomenys buvo pradėti tirti, – atvykusių europiečių indėlis į biudžetą buvo teigiamas.
Rytų europiečiai
Atskirai vertinant vis didėjantį Centrinės ir Rytų Europos šalių piliečių skaičių, jų teigiamas indėlis į šalies biudžetą pradėtas skaičiuoti nuo 2006 metų. Jų vidutinis indėlis 2013 m. buvo 6,959 kronų. Vadinamieji darbuotojai iš Rytų Europos uždirba mažiau, todėl sumoka ir mažiau mokesčių, tačiau jie taip pat gauna ir mažesnes socialines išmokas, paaiškina Dorte Sindbjerg Martinsen.
Brian Arthur Mikkelsen
Tai turėjo nuraminti kai kuriuos politikus itin priešiškai imigrantų atžvilgiu pasisakiusius 2013 ir 2014 metais.
“Mes negalime turėti žiogams tinkančio modelio, kai žiogas – šiuo atveju rytų europietis – įšoka į pievą, išsiurbia visą energiją, ir šuoliuoja toliau”, 2013 m. politinėje diskusijoje sakė Brian Arthur Mikkelsen, Det Konservative Folkeparti narys.
Vienas iš tų, kurie teigė, kad rytų europiečiai kenkia gerovės valstybei, buvo dešiniosios pakraipos politikas Dansk Folkeparti lyderis, Kristian Thulesen Dahl, interpretavęs Finansų ministerijos 2014 m ataskaita, ir teigęs, kad 2011 metais rytų europiečiai sugeneravo 0,6 mlrd. kronų nuostolį. Tačiau Finansų ministerija šią interpretaciją paneigė.
„Džiugu, jei rimtas tyrimas rodo, kad rytų europiečių indėlis į Danijos ekonomiką yra geresnis negu mes tikėjomės anksčiau“ – teigė jis pasirodžius analizės duomenims. Tačiau Kristian Thulesen Dahl įsitikinęs, kad rytų europiečiai vis dėl to gali pakenkti visuomenei, išstumdami iš darbo rinkos nekvalifikuotus danus. „Mes žinome, kad daugelis rytų europiečių atvyksta ir užima darbo vietas žemdirbystės ir sodininkystės srityse, paslaugų sektoriuje, visas tokio tipo darbo vietas, į kurias galėtų pretenduoti nekvalifikuoti vietos darbuotojai.“
Dansk Folkeparti lyderis Kristian Thulesen Dahl
Danijos darbo ministras Troels Lund Poulsen laikosi nuosaikios pozicijos dėl analizės išvadų: „Nėra jokios priežasties abejoti čia pateiktais skaičiais“ – teigia jis, tačiau palaiko vyriausybės siekį susiaurinti užsieniečių teisę į tam tikras socialines išmokas.
Diskusijos dėl socialinių išmokų užvirė keliose ES šalyse ir suvaidino svarbų vaidmenį britams balsuojant dėl išstojimo iš ES. Greičiausiai jos ir vėl atsinaujins Danijoje, kai Darbo komisarė Marianne Thyssen kitą savaitę pristatys Europos komisijos pasiūlymą.
Parengta pagal Politiken.dk
