Prieškalėdinė karštinė jau čia pat, o kartu su ja ir internetiniai sukčiai bei vagišiai. Prieškalėdiniu dovanų paieškų laikotarpiu svarbu neprarasti budrumo ir nepatikėti sukčiams savo kredito kortelės duomenų ar nesileisti apgaunamiems fiktyvių elektroninių laiškų siuntėjų, informuojančių apie jūsų internetinio pirkinio pristatymą.
Kalėdų dovanos jau nupirktos ir jūs nekantriai laukiate pristatymo. Tada tik „tiiinnk“ ir į jūsų elektroninio pašto dėžutę atskrieja laiškas iš „PostNord”. Jūs skubiai suspaudote pelės klavišu visas nuorodas ir… Viskas būtų getai, jeigu ne viena problema – laiškas atkeliavo ne iš „Post Nord“ – jį, prisidengę įmonės vardu, atsiuntė internetiniai sukčiai.
– Kas atsitinka, jeigu jūs atsisiunčiate kenkėjišką programą, kuri užblokuoja jūsų kompiuterį? Tada jums greičiausiai teks sumokėti išpirką, jei norite vėl pasiekti savo failus, – sako Jan Olsson, Nacionalinės policijos centro, tiriančio sukčiavimus, tyrėjas.
Tai yra vienas iš būdų bandyti apgauti, ir jis gali būti gana sėkmingas prieš Kalėdas, kai jūs galimai laukiate atgabenamos siuntos. Šiuo metu internete cirkuliuoja padirbti laiškai prisidengus tokių įmonių, kaip „PostNord” ir „Telia” vardais. Policijos patarimas būtų paprastas: niekada nespauskite ant nuorodos laiškų, kurie pristatomi kaip atsiųsti iš agentūrų ar įmonių.
– Jeigu visi laikytųsi šio patarimo, neįvyktų jokie tokio pobūdžio nusikaltimai. Tačiau tol, kol žmonės atsidarinės fiktyvias nuorodas, tol tai vyks, nes sukčiai gauna didžiules sumas pinigų, galinčias siekti šimtus milijonų kronų.
Jeigu jūs iš tikrųjų laukiate informacijos apie savo pirkinį, vertėtų pasiruošti „namų darbus“ ir pasidaryti visų reikalingų failų atsarginę kopiją. Jeigu to nepadarėte, paspaudėte nuorodą ir praradote priėjimą prie savo failų, reiktų kreiptis į savo interneto saugumo paslaugų teikėją ir paklausti, ar jie turi galimybę jūsų failus atblokuoti. Jeigu jie negali to padaryti, turėtumėte apsvarstyti, kiek jūsų failai yra verti. Kai kurios įmonės apsisprendžia išpirką mokėti, nes praradę duomenis tiesiog subankrutuotų.
Artėjant Kalėdoms policija mato, kad sukčiavimų skaičius didėja. Kitas būdas apsigauti – įvairios internetinės parduotuvės, kurios skelbiasi pardavinėjančios prekes už mažesnę, negu rinkoje įprastą kainą. Bet čia įsigyti pirkiniai niekada nepasiekia pirkėjo, arba gaunamos nekokybiškos žinomų prekinių ženklų kopijos. Norėdami išlikti saugūs, turėtumėte ieškoti puslapių, kuriuose nurodytas saugumo patikrinimas 3D Secure, priklausomai nuo kortelės tipo dar vadinamas „MasterCard SecureCode” arba „Verified by Visa”. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad adreso juostoje būtų nurodyta „https“, o ne “http“, ir kad būtų spynelės ženklas.
Jeigu jūs gausite elektroninį laišką, kuris atrodo kaip atsiųstas iš realios įmonės ar valstybės institucijos, ir jame yra pridėtas failas, kurį jūs turite atidaryti, o jūs nesate tikri, kad tokio laiško laukėte, geriau paskambinkite tariamam siuntėjui. Paprastai valstybės institucijos ir rimtos įmonės tokių laiškų nesiunčia.
Gramatinės ir stiliaus klaidos laiške yra dar vienas įspėjamasis ženklas. Taip pat neturėtumėte atsakyti į laišką, kuriame prašoma jūsų asmeninių duomenų – kredito kortelių numerių, sąskaitos informacijos, ID duomenų.
Tradicinės vagystės yra taip pat paplitusios Kalėdų prekybos sezono metu, įspėja Jan Olsson.
– Jums prie kasos atsiskaitant kortele, jie per petį stebi jūsų kodą, o po to ieško progos nugvelbti kortelę ir išsigryninti pinigus bankomate.
Tad išlikite budrūs ir neleiskite sugadinti jums kalėdinės nuotaikos!
Šaltinis: sydsvenskan.se
